Pagrindinė šiandienos muziejams tenkanti užduotis – įsitraukti į dialogą su lankytojais ir ugdyti juos kaip aktyvius, kritiškai mąstančius.
Mūsų mąstymas yra tradicinis, nes baigėme tradicines mokyklas.
Siaubą ir kančias, kurias naciai atnešė į okupuotas šalis, komunistai pargabeno į savo šalį.
Lankomės dviejose redakcijose – seniausiai veikiančioje „Kurier Wileński” ir didžiausią auditoriją turinčioje „Znad Wilii“.
Svarbiausia būtų nieko nekaltinti, o pradėti nuo savęs, ieškoti atsakymų.
Juk kai nuolat groji Bachą, Mozartą ar Beethoveną, niekas tau negali pareikšti politinių priekaištų, tik muzikinius.
Tik susikalbėti yra skurdas, žeminantis kalbantįjį, vargas, kurio žmogus nori išvengti, pereiti į lengviau vartojamą kalbą.
Mirties baimė: pamatoma, įsąmoninama ar ne, ji – musyse, čia ir dabar.
Tarpukariu Šiauliuose veikė apie 10 sinagogų. Svarbiausia Šiaulių žydų bendruomenės sinagoga buvo Didžioji choralinė sinagoga.
Kodėl jaunoji karta savo kalbai sodrinti mieliau renkasi angliškus žodžius? Kodėl preferinamas angliškas vordingas? Pabreinstorminam.
Smėlis rudeniop iš aikštės bus išvežtas. O tai, kas liks, greičiausiai vėl bus „tiesiog tuščias laukas“ ir erdvė politinėms batalijoms.
Netikrumo dar padaugės, asmens laisvių apribojimų taip pat, valstybės lies pinigus į ekonomiką kiek pajėgdamos, tai keis santykius rinkoje.
Ištrauka iš neseniai į lietuvių kalbą išverstos Ludwiko Czarkowskio knygos „Vilnius 1867-1875: atsiminimai“.
Nuo Neries pakrantėje esančios A. Goštauto gatvės atsišakojanti nedidelė Mečetės gatvė nėra gerai žinoma kiekvienam Vilniaus gyventojui.
Už Lietuvos ribų prieš 30 metų virė ir iki šiol tebeverda aktyvus lietuviškas gyvenimas, kurio natūrali dalis yra žiniasklaida.
