
Širvintų–Giedraičių kautynių dalyvių atsiminimai. Tarp herojinio diskurso ir subjektyvių patirčių
Nepublikuotuose atsiminimuose atsiskleidžiančios patirtys reikšmingai papildo anksčiau publikuotus pasakojimus.
Nepublikuotuose atsiminimuose atsiskleidžiančios patirtys reikšmingai papildo anksčiau publikuotus pasakojimus.
G. Malinauskaitės studija yra apmąstymas, kaip ir kodėl Lietuvoje kalbama apie Holokaustą, jo istorijos kontroversijas.
Dubingių senbuvės atmintis yra tarsi istorijos saugykla, nes jai nuoširdžiai rūpi savo krašto istorija.
Skiriama 225-ajam J. A. Pabrėžos kunigystės jubiliejui.
Bene kiekviename Lietuvos mieste ir šiandien galima rasti sodų rajonų, kurie išsiskiria iš aplinkos savo specifine architektūra.
Kodėl mūsų epochos žmogui, praėjus daugiau nei dviem šimtmečiams, gali atrodyti svarbu tapti pavyzdžiu skatinti veikti kitus?
Dr. D. Juodžio knygoje rasite ne tik įvairių pabėgėlių istorijų, bet ir asmenų bei sienos kirtimo vietų nuotraukų, dokumentų.
Grįžęs iš Peterburgo, tapęs Varnių seminarijos rektoriumi, kun. M. Valančius pradėjo seminarijos atgaivinimo darbą.
1949 metai. „Šie metai su kaupu jau suspėjo iš daugelio mano geriausių draugų pareikalauti nemirtingos mirties.“
XIX a. pabaigoje Kaunas išgyvena augimo laikotarpį.
Prisimindami M. Valančiaus gyvenimo kelią galėsime atsakyti į klausimą, kodėl XIX a. Lietuvos istorijoje jo autoritetas toks svarbus.
Visi šie laisvės kovų dalyviai žuvo Leipalingio valsčiuje.
Rezistentas ir architektas J. Pajaujis supažindino Nijolę ir Juozą. Jis paprašė Nijolės aprodyti Juozui ir jo bendražygiams Paryžių.
Mylėti kitą yra prisiliesti prie to, kas šviesiausia žmogaus sieloje.
Per virtualias paskaitas turėsite galimybę prisiminti Vilniaus ir Lietuvos istorijos įdomybes.
Naujausia paroda – „Šešiolika Marijos Gimbutienės gyvenimo ir mokslinės veiklos puslapių“ – skirta M. Gimbutienės šimtmečiui.