Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

Istorija

Laisvės kryžkelės. Prisikėlimo apygarda

Tuo metu Kęstučio apygarda užėmė labai didelę teritoriją. Buvo sunku efektyviai valdyti po tą teritoriją išsibarsčiusius partizanų dalinius, nuolat palaikyti ryšius su vadovybe ir t.t. Todėl tuometinis Kęstučio apygardos vadas Jonas Žemaitis-Vytautas ir nutarė, viena vertus, maksimaliai priartinti vadovavimą, o kita vertus – per naują organizacinį darinį, užimantį labai gerą strateginę vietą, pagyvinti ryšius su kitomis partizanų apygardomis, juo labiau kad jau tada akivaizdžiai subrendo visų Lietuvos partizanų susivienijimo į vieningą organizaciją idėja, kuri vėliau ir buvo realizuota Prisikėlimo apygardos teritorijoje.

Laisvės kryžkelės. Tauro apygarda

1944 m. rugpjūtį Marijampolės aps., Kalvarijos valsčiuje, Vytautas Gavėnas-Vampyras suorganizavo partizanų grandį. Veiverių valsčiuje ltn. Alfonsas Arlauskas-Geležinis Vilkas taip pat subūrė partizanų grupę. Pakiauliškių kaime partizanų būrį sutelkė Vincas Senavaitis-Šiaurys. Barzdų valsčiuje Lietuvos laisvės armijos (LLA) Suvalkų apygardos partizanų štabas suorganizavo Stirnos batalioną, kurio vadu tapo ltn. Vytautas Bacevičius-Algis-Vygandas. 1945 m. birželio 17 d. Skardupių kaimo klebonas Antanas Ylius-Vilkas ir pas jį besislapstantis Jonas Pileckis-Šarūnas suorganizavo partizanų skyrių. Būtent šių visų grupių pagrindu formavosi ir apygardos rinktinės bei kuopos.

Laisvės kryžkelės. Dainavos apygarda

Prie jos kūrimosi bene labiausiai prisidėjo pulkininkas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. 1945 m. gegužės mėn. jis, dar gyvendamas legaliai, įsteigė Dzūkų grupės partizanų štabą, parengė reikalingus direktyvinius dokumentus. J. Vitkus galutinai į mišką pasitraukė 1945 m. birželį. Čia jis toliau kūrė organizacines struktūras – prie Dzūkų grupės prijungė Merkinės batalioną, įkūrė Merkio rinktinę, parengė svarbius visam partizaniniams judėjimui dokumentus, t.y. „Organizacinis Lietuvos išlaisvinimo planas“, „Partizanų taktika ir vadovavimas“, „Partizanų rikiuotė ir vadovavimas“ ir pan.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Laisvės kryžkelės. Vyčio apygarda

Pirmiausia išklausykime buvusio Vyčio apygardos partizano Broniaus Juospaičio-Direktoriaus pasakojimą apie apygardos kūrimosi pradžią bei veiklą. „Pradžia buvo tokia: vokiečiams traukiantis, kapitonas Krikštaponis ir Danielius Vaitelis Ramygaloje buvo sukūrę LLA (Lietuvos laisvės armija) dalinį. O aš ir pats kilęs nuo Ramygalos. Kai vokiečiai traukėsi, siūlė trauktis kartu. Bet nutarėme nesitraukti ir likti Lietuvoje. Kapitonas Krikštaponis pasakė išsiskirstyti po namus, praleisti frontą, o paskui stengtis susisiekti vieniems su kitais. Vyravo įsitikinimas, kad baigsis karas, ir vis tiek spręsis Pabaltijo klausimas, o rusai, bet kokiu atveju – gražiuoju ar piktuoju - turės iš Lietuvos pasitraukti. Ir visa tai turi išsispręsti per metus.

Laisvės kryžkelės. Didžiosios Kovos apygarda

Viena didžiausių problemų, su kuriomis susiduriama tyrinėjant šio Lietuvos partizanų junginio veiklą - nėra išlikusio jokio Didžiosios Kovos apygardos partizanų archyvo. Net Lietuvos ypatingame archyve atskirose baudžiamosiose bylose tegalime užtikti keletą originalių partizanų įsakymų, daugiausia 5-osios LLA apylinkės vado Serbento bei Didžiosios Kovos rinktinės vado Žalio Velnio 1944-1945 m. pasirašytų įsakymų, atsišaukimų bei įspėjimų. Be to, dalis dokumentų išliko tik versti į rusų kalbą. Nors, remiantis buvusio apygardos štabo viršininko Benedikto Trakimo-Genelio prisiminimais, Didžioji Kova, kaip karinė organizacija, vos susikūrusi, dokumentavo savo veiklą įsakymais, kurie po savaitės buvo dedami į archyvus, slepiamus pas patikimus rėmėjus. Bet nėra svarbiausių šaltinių - operatyvinę okupantų tarnybų veiklą atspindinčių agentūrinių bylų. O juk žinoma, kad J.Misiūnui-Žaliam Velniui bei Didžiosios Kovos rinktinei (vėliau apygardai) jau nuo 1944 m. buvo pradėta agentūrinė-operatyvinė byla „Cerberiai". Išimtis M. Karecko-Serbento agentūrinio sekimo byla, bet ji nėra informatyvi, leidžianti tik identifikuoti „Serbento" - 5-osios LLA apylinkės vado asmenį.

Laisvės kryžkelės. Algimanto apygarda

Vienas pagrindinių ir svarbiausių Algimanto apygardos organizatorių bei vadų buvo Antanas Slučka-Šarūnas. 1944 metų vasarį Lietuvos kariuomenės viršila Antanas Slučka Troškūnų miestelyje suorganizavo 20-25 ginkluotų vyrų būrį, kurio užduotis buvo atremti rusų desantininkų bei raudonųjų partizanų puldinėjimus ir plėšikavimus netoliese buvusiuose kaimuose. 1944 metų pabaigoje, prasidėjus antrajai rusų okupacijai, jis kartu su broliais Stasiu, Jonu ir Broniumi, kaimynais broliais Jonu, Albertu ir Vytautu Stanevičiais, Antanu Pasmoku, Povilu Tumkevičiumi, Povilu Jočiu ir kitais patraukė į Šimonių girią, tapo Lietuvos partizanais.

Reklama

Tapk kokybiškos žiniasklaidos rėmėju!

Sausis:

Surinkta: : 3023.38 Eur (30%)

0 Eur 10000 Eur
Paremti
Reklama
Reklama

Laisvės kryžkelės. Partizanų legalizacija

Iš tikrųjų, problema buvo gana aštri. Viena vertus, 1944-1945 metais veikė tikrai gausūs partizanų būriai visoje Lietuvoje. Manoma, kad tuo metu miške buvo net iki 50 tūkstančių asmenų. Jiems buvo sunku išsilaikyti, sunku prasimaitinti ir pan. Todėl reikėjo kažką daryti. Vienų partizanų dalinių vadai leido kai kuriems savo kovotojams legalizuotis, t.y. pereiti į legalų gyvenimą netgi atiduodant ginklus. Žinoma, tuos ginklus partizanai sukeisdavo ir besilegalizuojantiems kovotojams duodavo prastesnius. Kiti vadai – atvirkščiai, visiškai draudė legalizaciją.

Laisvės kryžkelės. Lietuvos laikinoji Vyriausybė

Pagrindinis tikslas buvo išsivaduoti iš sovietinės okupacijos, po to - deklaruoti nepriklausomybės atkūrimą, sudaryti Laikinąją Vyriausybę ir pateikti vokiečiams įvykusį, pačių lietuvių įvykdytą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo faktą. Birželio 23 d. 10 val. ryto Lietuvos aktyvistų fronto įgaliotinis Levas Prapuolenis su būreliu vyrų užėmė Kauno radiofoną ir Lietuvos aktyvistų fronto vardu paskelbė: „Sovietų Sąjungos okupacijai galas; galas sovietų prievartai ir klastai, kuria Lietuvos valstybė buvo tariamai įjungta į Sovietų Sąjungą, atstatomas Lietuvos suverenumas ir skelbiama Laikinoji Lietuvos Vyriausybė tokios sudėties... Tautiečiai kviečiami išvalyti savo gyvenamąją vietą nuo okupantų ir perimti vietinę administraciją į savo rankas“. Kilus sukilimui daugelyje Lietuvos vietovių buvo atkurta vietos administracija, daug kur sukilėliai perėmė valdžią, nors aukos tikrai buvo didelės – vien sukilimo metu žuvo apie 2000 savanorių.

Laisvės kryžkelės. Žudynės karo pradžioje

Žudynės prasidėjo birželio 22 d. ir tęsėsi dar beveik savaitę. Vien Lietuvos teritorijoje buvo nužudyta daugiau nei tūkstantis politinių kalinių, iš kurių net 99 procentai - lietuviai. Žinoma, nemažai politinių kalinių sovietai spėjo išvežti iš Lietuvos teritorijos ir nužudyti Rusijoje bei Baltarusijoje. Statistika liūdna. O iš viso pirmosios sovietų okupacijos laikotarpiu per vienerius metus bolševikų aukomis tapo daugiau nei 31 tūkstantis mūsų tautiečių.