Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

Istorija

Laisvės kryžkelės. Psichologinės represijų pasekmės

Išties psichologai, atlikę atitinkamus tyrimus, tą patvirtina. Tiesa, tie tyrimai pas mus, galima pasakyti, pradėti tik dabar ir dabar dar vyksta. Tuo tarpu Vakaruose tokie tyrimai buvo pradėti tuoj po Antrojo pasaulinio karo. Buvo tiriamos nacizmo represijų ilgalaikės psichologinės ir psichopatologinės pasekmės. Tuo tarpu mes čia kalbame apie kur baisesnes ir žiauresnes represijas, kalbame apie bolševikinį režimą, kurio pasekmes mes visi jaučiame iki šiol.

Laisvės kryžkelės. Lietuvos šaulių sąjunga

Pagal sąjungos nuostatus šauliais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Pirmoji ir gausiausia kategorija yra Jaunieji šauliai, t.y. jaunuoliai nuo 12 iki 18 metų amžiaus. Visi Jaunųjų šaulių padaliniai yra įsteigti Šaulių sąjungos rinktinių vadų įsakymais ir įeina į rinktinių sudėtį. O Jaunųjų šaulių veiklai vadovauja padalinio vado įsakymu skirtas šaulys.

Laisvės kryžkelės. Lietuvos partizanų vadas Jonas Žemaitis

Jonas Žemaitis tiesiog laukė nurodymų iš Lietuvos Laisvės šaulių organizacijos vadovybės, o vėliau ir iš Lietuvos laisvės armijos. Kaip kadrinis karininkas, pripratęs prie kariškos disciplinos bei tvarkos, reikia manyti, tiesiog nenorėjo užsiimti saviveikla. Juk čia mums dabar žinomi įvairūs istoriniai faktai, o kas tais laikais galėjo prognozuoti įvykių seką?

Laisvės kryžkelės. Susitaikymas ir teisingumas?

Pirmiausia reikėtų rasti kažkokį bendrą to susitaikymo vardiklį. Toks vardiklis galėtų būti konstatavimas, kad tiek vieni, tiek kiti buvo sovietinės totalitarinės sistemos aukos. Kitas dalykas, kas kokioms vertybėms atstovavo ir ar apskritai kokias nors vertybes puoselėjo. Visiškai suprantama, kad tie, kurie taip ir liko stovėti tose barikadose, niekada nei sutars, nei susitars. Ir visuomet bus tokių, kurie piktinsis visomis sutarimo ar susitarimo pastangomis.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Laisvės kryžkelės. Partizanų gydytojai

Vargu ar galime kalbėti apie Tam tikras specialias požemines ligonines miškuose. Tiesiog sužeistuosius jų kovos draugai stengdavosi paguldyti į tuo metu laisvus bunkerius, tačiau, žinoma, labiausiai tokiam reikalui tiko nuošalesnės sodybos, kur buvo gerų pasitraukimo kelių ir pan. Bunkeryje ir visiškai sveikam žmogui ilgesnį laiką išbūti sunku, o ką jau kalbėti apie sužeistuosius? Yra žinomas ne vienas atvejis, kai sužeistieji partizanai buvo įtaisomi ir legaliose ligoninėse, kur jiems suteikdavo medicininę pagalbą kvalifikuoti ir patriotiškai nusiteikę medikai. Žinoma, tokiais atvejais į pavojų buvo statomas kone visas tos ligoninės personalas, tad buvo stengiamasi tokia pagalba pasinaudoti tik ekstremaliais atvejais, kai nebūdavo kitos išeities ir iškildavo klausimas: mirti tam žmogui ar dar jį įmanoma išgelbėti.

Laisvės kryžkelės. Partizanų misija Vakaruose

Jau kalbėjome apie J. Lukšos ir jo kovos draugų du prasiveržimus į Vakarus pro geležinę uždangą, aptarėme šių kelionių sunkumus, Lietuvos–Lenkijos valstybinės sienos apsaugos ypatumus, taip pat mūsų partizanų atstovų kelionę Lenkijos teritorijoje. Šįkart – apie Juozo Lukšos ir Kazimiero Pyplio-Mažyčio veiklą bei gyvenimą laisvuose Vakaruose. Kokie pagrindiniai šios kelionės laimėjimai? Kokias vyriausiosios partizanų vadovybės užduotis jiems pavyko įvykdyti?

Laisvės kryžkelės. Pasipriešinimas Vakarų Ukrainoje

Esminis panašumas yra bendras priešas – t. y. mūsų kraštus okupavusi Sovietų Sąjunga. Panašios idėjos ir tikslai, panašūs ginklai, panašūs partizanų veiklos metodai, tačiau tuo panašumai ir baigiasi. Pirmiausia niekaip negalima sulyginti Lietuvos ir Vakarų Ukrainos partizanų veikimo sąlygų. Ypač tai galima pasakyti apie miškingų Karpatų kalnų regioną, kur ginkluotas pogrindis išsilaikė bene ilgiausiai. Antras dalykas – pasipriešinimo mastai, ypač pirmaisiais reokupacijos metais. Ukrainiečių UPA (UPA - Ukrainskaja povstančeskaja armija - Ukrainos sukilėlių armija aut.) kovotojai kai kuriose vietovėse mėgino išlaikyti fronto linijas, kaudamiesi su reguliariosios kariuomenės daliniais. Lietuvoje nebuvo tokio masto kautynių, nes nebuvo ir tokių partizanų pajėgų. Juk Lietuvoje tuo metu buvo kiek mažiau negu 3 milijonai gyventojų, Ukrainoje – apie 40 milijonų, iš kurių daugiau kaip 10 milijonų gyveno vakarinėse Ukrainos srityse...

Reklama

Tapk kokybiškos žiniasklaidos rėmėju!

Sausis:

Surinkta: : 3023.38 Eur (30%)

0 Eur 10000 Eur
Paremti
Reklama
Reklama

Laisvės kryžkelės. Sovietinis teisingumas

„Troikos“ arba dar kitaip vadinamos OSO (osoboje soveščanije), iš trijų asmenų sudaryti teismai, kurie žmones teisė už akių, šiems nedalyvaujant, iš tikrųjų buvo sovietų išradimas. NKVD OSO teismai buvo suformuoti 1934 m., o MGB OSO – 1946 m., bet „trojkos“ įvairiomis formomis Sovietų Sąjungoje veikė jau anksčiau. OSO teismai atitiko čekistinės veiklos pobūdį, kurios tikslas buvo ne tiek išsiaiškinti tiesą, kiek žmogų pasodinti už grotų (prisiminkime legendinę čekistų frazę „geriau tegul nukenčia dešimt nekaltų, negu išsprūsta vienas kaltas“), sukurti teroro atmosferą, kurioje niekas nesijaustų saugus. Kaip minėta, šalia OSO „trojkų“ Sovietų Sąjungoje veikė dar ir kitokios „trojkos“, iš kurių bene žymiausios buvo 1929 m. pabaigoje įkurtos vadinamiesiems buožėms sunaikinti ir 1937 m. vasarą masinio teroro metu sudarytos „trojkos“ (priminsime, kad 1937–1938 m. NKVD visoje Sovietų Sąjungoje suėmė daugiau nei pusantro milijono žmonių, iš jų beveik 700 000 sušaudė).

Laisvės kryžkelės. Partizanų kelias į Vakarus

Kai 1946 m. partizanų vadai sužinojo apie J. Markulio išdavystę, pirmiausia reikėjo gelbėti Lietuvos rezistencijos ryšius užsienyje. Čekistai jau žinojo, kad tokių ryšių esama. Dar prieš išdavystės iššifravimą į Lietuvą atvykusio Jono Deksnio-Hektoro palikti ryšiai dėl J. Markulio išdavystės jau buvo žinomi sovietų saugumui, todėl buvo nutarta kuo skubiau pereiti sieną ir atnaujinti ryšius su užsieniu bei perduoti žinias apie padėtį Lietuvoje. Tauro apygardos vadas Antanas Baltūsis-Žvejys užduočiai vykdyti paskyrė savo apygardos atstovą Juozą Lukšą-Skirmantą ir Dainavos apygardai atstovavusį Jurgį Krikščiūną-Rimvydą. Buvo perduoti atitinkami ryšio kodai, be to, partizanai išmokė jais naudotis Juozo brolį Antaną Lukšą ir Rimvydo pusbrolį Vytautą Krikščiūną. Partizanų įgaliotiniai privalėjo išvykti į užsienį 1947 m. pavasarį. Teko pasirūpinti žvalgų pasais, valiuta, žodžiu, viskuo, ko galėjo prireikti kelionėje. Visu tuo pasirūpino Tauro apygardos partizanai. Buvo numatyta, jog, žvalgams nuvykus į užsienį, sutartu laiku per Vatikano radiją bus transliuojami lietuviškų dainų posmai. Deja, partizanų įgaliotiniams Skirmantui ir Mažyčiui (K. Pypliui) pavyko tik antroji kelionė į užsienį gruodžio mėn. Ryšininkai Lietuvoje sekė Vatikano radijo laidas ir netrukus sužinojo, jog žvalgai pasiekė kelionės tikslą.

Laisvės kryžkelės. „Penktoji kolona“ tarpukario Lietuvoje

Pirmiausia reikėtų išskirti du tarpukario Lietuvos gyvavimo etapus bei tuometinės visuomenės reakciją į iš esmės mums priešišką kaimyninę Sovietų Sąjungą. Istorikai išties išskiria du tarpukario Nepriklausomos Lietuvos vystymosi etapus. Pirmasis – tai demokratinio parlamentarizmo etapas, kuris tęsėsi nuo Nepriklausomybės paskelbimo iki 1926 m. perversmo ir trečiojo Seimo paleidimo. Antrasis – po minėto perversmo iki Nepriklausomybės praradimo, t.y. Antano Smetonos autoritarinio valdymo laikotarpis, kurio metu faktiškai visos šalies politinės jėgos, išskyrus tautininkus, buvo išstumtos iš aktyvaus legalaus politinio gyvenimo. Būtent šis labai savitas A. Smetonos valdymas, daugelio nuomone, Lietuvoje ir priperėjo gausybę bolševikų ar jiems prijaučiančių naivuolių, kurie marksistinėje-komunistinėje ideologijoje matė bene vienintelę išeitį bei sugebėjo įžvelgti sovietinėje sistemoje netgi savotišką pažangą. Ir neatsitiktinai būtent po 1926 m. perversmo Lietuvoje pradėjo steigtis įvairūs kultūrbolševizmo centrai, kurie faktiškai užsiėmė tik bolševikinės propagandos varymu.