Siaubą ir kančias, kurias naciai atnešė į okupuotas šalis, komunistai pargabeno į savo šalį.

Svarbiausia būtų nieko nekaltinti, o pradėti nuo savęs, ieškoti atsakymų.

Juk kai nuolat groji Bachą, Mozartą ar Beethoveną, niekas tau negali pareikšti politinių priekaištų, tik muzikinius.

Tik susikalbėti yra skurdas, žeminantis kalbantįjį, vargas, kurio žmogus nori išvengti, pereiti į lengviau vartojamą kalbą.

Mirties baimė: pamatoma, įsąmoninama ar ne, ji – musyse, čia ir dabar.

Kodėl jaunoji karta savo kalbai sodrinti mieliau renkasi angliškus žodžius? Kodėl preferinamas angliškas vordingas? Pabreinstorminam.

Smėlis rudeniop iš aikštės bus išvežtas. O tai, kas liks, greičiausiai vėl bus „tiesiog tuščias laukas“ ir erdvė politinėms batalijoms.

Netikrumo dar padaugės, asmens laisvių apribojimų taip pat, valstybės lies pinigus į ekonomiką kiek pajėgdamos, tai keis santykius rinkoje.

Ištrauka iš neseniai į lietuvių kalbą išverstos Ludwiko Czarkowskio knygos „Vilnius 1867-1875: atsiminimai“.