Visuomenė

Laisvės kryžkelės. Atgal į laisvę

Patikimos statistikos, žinoma, nėra, ir būtų sunku ją kur nors atrasti. Galime kalbėti tik apie daugiau ar mažiau patikimą tremčių bei įkalinimų statistiką. Tačiau skaičiai visada priklauso nuo šaltinių. LGGRTC duomenimis, nuo 1941 iki 1953 m. buvo ištremta 127 tūkst. asmenų. Dar daugiau buvo kalinių – kalėjimuose ir lageriuose šiuo laikotarpiu „apsilankė“ mažiausiai 148 tūkst. Be to, vien tremtyje dėl nežmoniškų sąlygų žuvo 28 tūkst. Lietuvos žmonių. Galima dar palyginti lietuvių tremtinių skaičių su visos Sovietų Sąjungos tremtinių skaičiumi.

Aurelija Stancikienė. Permainų baimė

Interviu su Kuršių nerijos nacionalinio parko direktore Aurelija Stancikiene apie tai, kaip valdžios vyrai vargsta su viena moterimi, kaip vienos sienos remontas svarbiau už Nerijos likimą, kaip per vieną žiemą galima priveisti kormoranų kolonijų, užželdinti proskynas, nukasti kopas ir kam darbas Kuršių nerijoje virto tikru pragaru.

Laisvės kryžkelės (XXXVII). Istorinės atminties sovietizavimas

Šią temą mums padiktavo labai įdomus istoriko Arūno Streikaus straipsnis, publikuotas „Naujajame Židinyje“ ir kiek vėliau portale „Bernardinai.lt.“ Taip kilo mintis pakalbinti patį istoriką, juolab kad straipsnio paantraštėje jis teigia: „Kadangi tuo laikotarpiu suformuoti stereotipai nesąmoningai tebeveikia ir šiuolaikinius istorikų tyrinėjimus, tai jų geresnis įsisąmoninimas ir kritiška analizė galbūt padėtų greičiau nuo jų išsivaduoti.“

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Laisvės kryžkelės (XXXIV). Jaunimo pogrindis

Visa pokario rezistencija rėmėsi jaunimu, tačiau šiuo atveju daugiau reikėtų kalbėti apie neginkluotas jaunimo pogrindžio organizacijas, kurios kūrėsi daugiausia mokyklose ir gimnazijose, t.y. ten, kur daugiausia tas jaunimas ir būrėsi. Šiandien galime vienareikšmiškai teigti, kad šis reiškinys iš tikrųjų buvo masiškas, o daugelis čekistų iššifruotų, tačiau dėl įvairių priežasčių nesuimtų neginkluotos rezistencijos atstovų papildė ir ginkluotų partizanų gretas.

Reklama

Tapk kokybiškos žiniasklaidos rėmėju!

Birželis:

Surinkta:: 1456.07 Eur (15%)

0 Eur 10000 Eur
Paremti
Reklama
Reklama

Laisvės kryžkelės (XXXIII). Lietuvos piliečiai Sovietų Sąjungos 1979 metais pradėtame Afganistano kare ir šio karo pasekmės

Buvęs Afganistano karo dalyvis Zigmas Stankus knygoje „Kaip tampama albinosais“ labai konkrečiai nusakė savo ir daugumos bendražygių būseną, susijusią su šiuo karu: „Išėjome į armiją jauni, suaugusiųjų kūnais, bet dar vaikišku protu. Paaugliai... Palikę gyvenimą be rūpesčių, iš viskuo pasirūpinančių tėvų glėbio, kiti tiesiog iš mokyklos suolo, nežinodami gyvenimo prasmės ir visų jo sunkumų, papuolėme į sistemą, kurioje kiekviena diena – tai kova už būvį, kurioje tik jėga ir sumanumu galima ko nors pasiekti, kartais net išlikti.

Laisvės kryžkelės (XXXII). Įamžinimas: investicija į ateitį

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras vykdo atitinkamą valstybinę įamžinimo programą. Programa vadinasi „Atminimo ženklai, simboliai ir paminklai genocido aukoms ir asmenims, represuotiems už pasipriešinimą okupaciniams režimams“. Programos esmę trumpai galima apibūdinti taip: atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, visame krašte buvo pradėta stichiškai įamžinti žuvusių rezistencijos dalyvių atminimą. Šį darbą daugiausia dirbo žuvusiųjų bendražygiai ir įvairūs menininkai saviveiklininkai. Todėl atsirado daug mažos meninės vertės atminimo ženklų, kryžių, paminklų su netiksliais įrašais. Kadangi nebuvo aiškios įamžinimo programos, profesionalūs menininkai šio darbo beveik nedirbo. Tai ir yra vienas svarbiausių tikslų – šį darbą atlikti profesionaliai ir maksimaliai kokybiškai.

Laisvės kryžkelės (XXXI). Kova su kolonistais

Kad problema buvo aktuali, rodo ir dabartinės Latvijos bei Estijos pavyzdžiai, kur pokario metais pasipriešinimas nebuvo įgavęs tokių didelių mastų kaip Lietuvoje, todėl ten iki šiol kolonistų problema išlieka viena aktualiausių. O Lietuvoje pokario partizanai buvo gavę vyriausiosios vadovybės įsakymą visokeriopai stabdyti lietuviško kaimo rusinimą, kolchozų kūrimą ir t.t.