Visuomenė

Savaitės interviu. Vanda Ibianska. Gyvenime daug kasdienybės, kuriai turim skirti dėmesio

Spaudoje netylant diskusijoms apie katalikišką žiniasklaidą - kokia ji turėtų būti, išlikti jai ar neišlikti, kokia turėtų būti jos sklaida ir plėtra, džiugina žinia, kad tarp daugelio užgesusių katalikiškų leidinių yra tokių, kurie ne tik išsilaikė per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį, bet dar ir plečia savo skaitytojų būrį. Kaip jiems tai pavyksta? Į ką lygiuojasi, kokią puoselėja tobulo žurnalo viziją? Apie tai kalbamės su Vanda Ibianska, ilgamete žurnalo „Artuma“ (buvusio „Caritas“) redaktore.

Laisvės kryžkelės. Prisikėlimo apygarda

Tuo metu Kęstučio apygarda užėmė labai didelę teritoriją. Buvo sunku efektyviai valdyti po tą teritoriją išsibarsčiusius partizanų dalinius, nuolat palaikyti ryšius su vadovybe ir t.t. Todėl tuometinis Kęstučio apygardos vadas Jonas Žemaitis-Vytautas ir nutarė, viena vertus, maksimaliai priartinti vadovavimą, o kita vertus – per naują organizacinį darinį, užimantį labai gerą strateginę vietą, pagyvinti ryšius su kitomis partizanų apygardomis, juo labiau kad jau tada akivaizdžiai subrendo visų Lietuvos partizanų susivienijimo į vieningą organizaciją idėja, kuri vėliau ir buvo realizuota Prisikėlimo apygardos teritorijoje.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Laisvės kryžkelės. Tauro apygarda

1944 m. rugpjūtį Marijampolės aps., Kalvarijos valsčiuje, Vytautas Gavėnas-Vampyras suorganizavo partizanų grandį. Veiverių valsčiuje ltn. Alfonsas Arlauskas-Geležinis Vilkas taip pat subūrė partizanų grupę. Pakiauliškių kaime partizanų būrį sutelkė Vincas Senavaitis-Šiaurys. Barzdų valsčiuje Lietuvos laisvės armijos (LLA) Suvalkų apygardos partizanų štabas suorganizavo Stirnos batalioną, kurio vadu tapo ltn. Vytautas Bacevičius-Algis-Vygandas. 1945 m. birželio 17 d. Skardupių kaimo klebonas Antanas Ylius-Vilkas ir pas jį besislapstantis Jonas Pileckis-Šarūnas suorganizavo partizanų skyrių. Būtent šių visų grupių pagrindu formavosi ir apygardos rinktinės bei kuopos.

Laisvės kryžkelės. Dainavos apygarda

Prie jos kūrimosi bene labiausiai prisidėjo pulkininkas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. 1945 m. gegužės mėn. jis, dar gyvendamas legaliai, įsteigė Dzūkų grupės partizanų štabą, parengė reikalingus direktyvinius dokumentus. J. Vitkus galutinai į mišką pasitraukė 1945 m. birželį. Čia jis toliau kūrė organizacines struktūras – prie Dzūkų grupės prijungė Merkinės batalioną, įkūrė Merkio rinktinę, parengė svarbius visam partizaniniams judėjimui dokumentus, t.y. „Organizacinis Lietuvos išlaisvinimo planas“, „Partizanų taktika ir vadovavimas“, „Partizanų rikiuotė ir vadovavimas“ ir pan.

Reklama

Tapk kokybiškos žiniasklaidos rėmėju!

Spalis:

Surinkta:: 1266.83 Eur (13%)

0 Eur 10000 Eur
Paremti
Reklama
Reklama

Laisvės kryžkelės. Vyčio apygarda

Pirmiausia išklausykime buvusio Vyčio apygardos partizano Broniaus Juospaičio-Direktoriaus pasakojimą apie apygardos kūrimosi pradžią bei veiklą. „Pradžia buvo tokia: vokiečiams traukiantis, kapitonas Krikštaponis ir Danielius Vaitelis Ramygaloje buvo sukūrę LLA (Lietuvos laisvės armija) dalinį. O aš ir pats kilęs nuo Ramygalos. Kai vokiečiai traukėsi, siūlė trauktis kartu. Bet nutarėme nesitraukti ir likti Lietuvoje. Kapitonas Krikštaponis pasakė išsiskirstyti po namus, praleisti frontą, o paskui stengtis susisiekti vieniems su kitais. Vyravo įsitikinimas, kad baigsis karas, ir vis tiek spręsis Pabaltijo klausimas, o rusai, bet kokiu atveju – gražiuoju ar piktuoju - turės iš Lietuvos pasitraukti. Ir visa tai turi išsispręsti per metus.