

Panašu, kad diskusijos apie konfliktines situacijas tarp žurnalistų ir atstovų spaudai (viešųjų ryšių specialistų) prasidėjo tada, kai įmonės ar organizacijos įkūrė viešųjų ryšių bei spaudos tarnybas arba ėmė samdyti viešųjų ryšių agentūras.
Žymus choreografas Maurice‘as Bejart‘as prieš dvejus metus sukūrė šokio spektaklį, skirtą Motinai Teresei iš Kalkutos. Prancūzijoje leidžiamo krikščioniško mėnraščio „Panorama“ žurnalistas Bertrand’as Révillon‘as kalbino šį menininką, nenuilstamai ieškantį dvasingumo. Siūlome šį pokalbį ir mūsų skaitytojams.
Niujorko miesto tarybos narė Ivette Clarke pradėjo rimtą kovą už lygias lyčių galimybes naudojantis viešaisiais tualetais. Mat per masinius renginius moterys yra labai diskriminuojamos ir stovi eilėse prie “tos vietos” gerokai ilgiau negu vyrai. Miesto tarybos narės pasiūlymas gana radikalus – padidinti moteriškus tualetus dvigubai. Tik tuo būdu lyčių teisės bus vienodai paisomos.
Pastaruoju metu vis dažniau pasiekia žinios apie kompozitorės Onutės Narbutaitės kūrinių sėkmę užsienyje, palydimą puikių kritikų atsiliepimų. Ilgai guodęsi, kad dėl objektyvių priežasčių lietuvių muzika Vakarams yra vis dar neatrastas pasaulis, su džiaugsmu patiriame, kad O. Narbutaitės kūryba randa vis daugiau ir daugiau entuziastingų gerbėjų.
Viešojo diskurso klasika jau tapęs visuomenės padalijimas į “runkelius” ir elitą kasdien verčia krūptelėti kaskart su juo susiduriant žiniasklaidoje. Nevalingai kyla klausimas apie savo paties priklausomybę. Vieni ir kiti turi pliusų ir minusų. Dar vienas ne mažiau svarbus klausimas - jų susikalbėjimo būtinybė ir ar apskritai tai įmanoma.
Birželio 14-oji - tai diena, netinkanti į atostogas grimztančios vasaros šurmuliui. Lygiai taip pat kaip prieš šešiasdešimt metų Sibiro kryptimi riedantys gyvuliniai vagonai netiko pasakojimams apie sovietinę laisvę, lygybę, brolybę.
Klausimas keblus. Reikalingas išankstinis aptarimas, ką galėtų reikšti kiekviena sąvoka.
Per visą “paksiadą” arba “paksogeitą” kartkartėmis įsižiebdavo diskusijos, ar kyla Lietuvoje fašizmo grėsmė.
Socialiniai skirtumai egzistuoja visose valstybėse. Tačiau atskirais atvejais šie skirtumai tampa nenormaliai dideli, žeidžia socialinio teisingumo jausmą bei liudija, jog valstybėje, kurią suskaldo į dvi, nėra gerai.
Visai neseniai Paryžiuje, Georges Pompidou šiuolaikinio meno centre, pasibaigė didžiulė menininkės Sophie Calle paroda „Ar tu mane matei?“ (M’as tu vue?)
Kovas:
Surinkta: : 8800 Eur (88%)
O kokiu metų laiku kiemsargiams sunkiausia dirbti? Liudmila Samoilova: "Išsyk po žiemos ir kai lapai nukrenta. Po žiemos sniegu tiek visko būna pakišta!"
Pastaruoju metu Lietuvoje gerokai padaugėjo diskusijų apie pilietinę visuomenę. Mano įsitikinimu, pirmiausia tai liudija, jog Lietuvos pilietinė visuomenė išgyvena krizę
Teisingumas yra kiekvienos visuomenės kertinis akmuo. Tai buvo akivaizdu vakarietiškos politinės filosofijos pamatus klojusiems senovės graikams, tai po ilgų klajonių turėjo pripažinti ir šiuolaikinė politinė teorija.
Prieš pusantrų metų Lietuvos gyvenime vyravo štilis. Estų profesorius Reinas Raudas Kaune netgi perskaitė pranešimą “Lietuva tampa nuobodi”, tuo tarsi mums visiems pasakydamas tai, ką sau bijojome pripažinti: Lietuva buvo tampanti “nebeįdomi”.
Pasidalink su kitais naudodamasis patogiais mygtukais straipsnio pradžioje. Ir nepamiršk paremti!