Teisingumas yra kiekvienos visuomenės kertinis akmuo. Tai buvo akivaizdu vakarietiškos politinės filosofijos pamatus klojusiems senovės graikams, tai po ilgų klajonių turėjo pripažinti ir šiuolaikinė politinė teorija.

 Prieš pusantrų metų Lietuvos gyvenime vyravo štilis. Estų profesorius Reinas Raudas Kaune netgi perskaitė pranešimą “Lietuva tampa nuobodi”, tuo tarsi mums visiems pasakydamas tai, ką sau bijojome pripažinti: Lietuva buvo tampanti “nebeįdomi”.

Atkurdami Nepriklausomybę, stengėmės išsiveržti iš sovietinės sistemos glėbio, ir atrodė savaime suprantama, kad liberaliajai demokratijai nėra alternatyvos.

Prabėgus keturiolikai Nepriklausomybės metų, 53,5 proc. Lietuvos gyventojų yra įsitikinę, kad sovietmečiu gyventi buvo geriau.

Kažkas negerai „mūsų karalystėje“. Kažkas negerai, nes dienraštis „Respublika“ gali ne tik spausdinti antisemitines karikatūras, bet, nepraėjus nė mėnesiui po jų pasirodymo, dar ir pakartoti jas

Tęsiantis diskusijoms dėl klonavimo ir žmogaus embrionų, vis plačiau kalbama apie etiškai priimtinesnį suaugusiųjų kamieninių ląstelių naudojimą.

Apie pokyčius įvairių šalių išeivijos lietuvių bendruomenėse pasakoja Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas užsienio lietuvių katalikams

Lietuva, Tibetas, Čečėnija ir trys kovo dienos. Atsitiktinumas?

Lietuviai puoselėja nepagrįstus lūkesčius ir baimę žiniasklaidos atžvilgiu. Jie trokšta, kad spauda ar televizija nuveiktų “Aušros” ar “Varpo” darbus “budintų tautą”, nieko nedarytų vien dėl pramogos ar pelno.

2004 m. vasario 20 d. dienraštyje “Respublika” tituliniame puslapyje puikavosi karikatūra, kuri nebūtų padariusi gėdos nė vienam propagandiniam nacistinės Vokietijos laikraščiui ar plakatui

Pirmasis Bernardinai.lt tekstas.