Petras Dirgėla, nors yra apdovanotas Nacionaline premija, mažai žinomas rašytojas, dar mažiau žinoma ir mįslinga yra jo kūryba.
Tai nėra šiaip spontaniškas veiksmas ar vienkartinė viešųjų ryšių akcija. Ne, jis nuosekliai įkūnija liberaliąją laisvės idėją.
Politika yra ir mūsų bendruomeninė egzistencija, bendras pasaulio patyrimas, susiformuojantis iš skirtingų piliečių perspektyvų.
Pliažas Lukiškių aikštėje nelabai dera su pagarba laisvės kovotojams, vadinasi, ir sau pačiam.
Kodėl taip mažai priešinamės mus supančiai veidmainystei? Iš dalies dėl to, kad liberalizmo dominavimas nuskurdino mūsų moralinę vaizduotę.
Neužtenka pasakyti, kad mums reikia transporto priemonių, kurios išmestų mažiau anglies dvideginio.
Surogacija pažeidžia vaikų ir moterų teises, skirsto visuomenės narius į pirmos ir antros klasės žmones.
Naratyvo kalbinė (de)konstrukcija yra tiksli ir efektyvi priemonė atpažinti politinius ir sociokultūrinius procesus.
Žiūrint į šiandienos įvykius, norisi ne rėkti kartu su minia ir skanduoti paruoštus šūkius, o abejoti ir klausti.
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas.
Dažniausiai sustojimas, namų metafora mums asocijuojasi su kažkuo labai saugiu, jaukiu, savu, kvepiančiu mielais kvapais, šviesiu.
Atsakymas Justinui Dementavičiui: žmonės JAV į gatves išėjo ne dėl pavienio nužudymo, o dėl struktūrinės diskriminacijos.
Štai Tibetas, švenčiantis Vilniuje savo dešimtmetį.
Nedarykime iš G. Floydo šventojo. Sisteminis rasizmas atima galimybę kalbėti apie asmenį kaip atsakingą už savo veiksmus ir klystantį.
Valdžiai vykdant reformas, piliečiai netenka svertų atsakyti į šias reformas.
Gyvenimas bendruose namuose laimingiausias tada, kai rūpinamės visų, o ne tik savų laime ir gerove.