Darbas pats savaime nėra malonus, jo imamasi dėl kitokio tikslo. O žaidimas savaime malonus, tam neturint kokio nors kito tikslo.

Prieš keletą metų Suomijoje pradėta įgyvendinti švietimo reforma.

Amerikietės T. Westover autobiografija leidžia mąstyti apie ugdymo namuose privalumus ir trūkumus.

Gegužės 8 dieną įsigaliojo Sauliaus Skvernelio Vyriausybės pasiūlyto ir patvirtinto lėšų skirstymo planas pandemijos sukeltą krizę įveikti.

Ar žinote, kad didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ archyvuose saugoma atmestų žodžių sankaupa, žodynininkų praminta Melagių kartoteka?

Situacija kviečia permąstyti ne vien techninius, organizacinius, administracinius klausimus, bet svarbiausia – turinį. 

XXI a. keičiasi kalbos vaidmuo, ir spalvotieji ekspresyvai turėtų grįžti. Gerai, kad juos išsaugojome, net jei kol kas tik LKŽ.

VU darbuotoja I. Kažuro pasakoja apie 1781 m. graviūrą – ko gero, ankstyviausią universiteto rūmų atvaizdą.

Lėtas, patyrimu grįstas mokymasis atitolina nuo vartotojiško mokymosi suvokimo ir leidžia skleistis geriausioms mokinių savybėms bei dar neatrastiems talentams.

Apskritai šie reitingai atspindi itin suprimityvintą, subanalintą ir ekonomistinį požiūrį į mokyklą, kurioje viską galima pasverti, suskaičiuoti, pamatuoti.

Nelygybei švelninti turėtų tarnauti ir edukacinės, ir psichologinės priemonės.