Profesorius A. Bumblauskas prieš kiekvieną ekspediciją VU bibliotekoje užsisako krūvas senųjų atlasų, kitų istorinių dokumentų ir šaltinių.
Kokią mokyklą galėtume sukurti po pandemijos, kad norėtųsi į ją grįžti?
Pamatę, kad žodžiai gali būti spalvoti, galime gauti labai reikalingo kalbinio gaivaus vandens, kai mūsų kalba išsausėja.
Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Kalbos klubo+ pirmasis pokalbis, kuris įvyks po karantino, bus – žinoma – apie sanskritą.
Kaitai švietimo sistemoje vis dėlto reikia politinės valios, vaizduotės ir darbštumo – dalykų, kurių mums taip trūksta.
Kaip ir kodėl pasaulio vaizdas atsiskleidžia konkrečioje kalboje? Ar galime kalbėti apie tarmės atspindimą pasaulio vaizdą?
Kalbamės su MO muziejaus edukatore Karen Vanhercke apie tai, kaip vizualinio mąstymo strategija galėtų vaikams ir tėvams geriau vienam kitą suprasti karantino metu.
Pokalbis su trijų mokyklų atstovais – kaip jie „išgyvena“ karantiną ir nuotolinio mokymo(si) ypatumus?
Kalbos klubo Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje tikslas – paskatinti mąstyti apie kalbą plačiau ir išmesti iš galvos giliai įsišaknijusius stereotipus.
„Aš pati esu idėjinis žmogus. Man turi skambėti širdis dėl to, ką aš darau. Tai čia yra pagrindinis dalykas.“
Vakarų Europos šalyse filosofija kaip privalomas mokomasis dalykas dėl naudos asmenybės gebėjimams ugdyti – seniai nebe naujiena.
12 Vilniaus mokyklų stabdo savo dalyvavimą prieštaringai vertinamos organizacijos projekte.
Kaip įtvirtinti dalykus ilgalaikėje atmintyje? Atsakymas labai paprastas: daug praktikuotis ir nuolat kartoti tai, ką nori įsiminti.
Pokalbis su užsienio kalbą užsienyje dėstančiais Aurelija Kaškelevičiene ir Pēteriu Vanagu.
„Darbas mokykloje yra malonus tada, jei mėgsti kažką duoti kitiems“, – kalba Elžbieta Banytė.
A. Grišinas Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijai pateikė projektą „Gyvenimas tiesoje“: Jano Patočkos politinė mintis“.