2022 01 22

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“

„BNS Foto“ nuotrauka

Šiandien Kaunas oficialiai tampa Europos kultūros sostine 2022. Europos kultūros sostinės metai bus atidaromi šou „Sukilimas“. Šventinį savaitgalį taip pat vyks dešimtys kitų renginių, tarp jų – svarbiausių šių metų parodų atidarymai, o vakare šventės dalyviai kviečiami leistis į žaidimą.

Norintieji dalyvauti Nemuno saloje, prie „Žalgirio“ arenos, vyksiančiame atidarymo šou, turėjo įsigyti nemokamai platinamus bilietus. Galimų dalyvių skaičius ribojamas dėl pandemijos reikalavimų.

Pasak „Kaunas 2022“ mito kuratoriaus Ryčio Zemkausko, Kauno – Europos kultūros sostinės metai vainikuoja Kauno kelionę iš laikinosios į šiuolaikinę sostinę. Renginio dalyviai kviečiami ne tik šią progą atšvęsti, bet ir nueiti šį kelią patys, pasikeisti per renginių gausa išsiskirsiančius metus.

Kelionę, skirtą save pažinti, pasikeisti ir apsispręsti gyventi geriau, žymi ir trys didieji Europos kultūros sostinės metų renginiai – trys veiksmai, kurių pirmasis ir bus šio šeštadienio „Sukilimas“.

Rytis Zemkauskas. „BNS Foto“ nuotrauka

Pasibaigus „Sukilimo“ šou, jo žiūrovai kviečiami leistis į Kauno Žvėries paslapčių žaidimą. Klaidžiodami po iki šiol neatrastas Kauno vietas jie bus skatinami iššifruoti žinutę nuo Žvėries.

Po atidarymo renginio Kauno Kristaus prisikėlimo bazilika taps švyturiu – kelrode žvaigžde – miestą patirti pasiryžusiems šventės dalyviams. Šviesos spindulys bus matomas iš tolimiausių miesto vietų, o keliaudamas iki bažnyčios kiekvienas susikurs savo maršrutą.

Vakar Kultūros ministras Simonas Kairys dalyvavo Williamo Kentridge‘o parodos „Tai, ko neatsimename“ atidaryme Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Ši paroda – viena svarbiausių „Kaunas 2022“ programos dalių.

Kreipdamasis į susirinkusiuosius, ministras prisiminė šviesaus atminimo profesorių Leonidą Donskį, kuris taip pat prisidėjo kuriant Kauno – Europos kultūros sostinės, programos pagrindą. Profesorius mūsų gyvenamą laikotarpį yra pavadinęs atminties ir užmaršties kovos lauku. Pasak S. Kairio, šiame lauke labai greitai pradingsta ir kasdienės smulkmenos, ir ryškios asmenybės, ir skaudūs ar džiugūs įvykiai.

„Vis dėlto būtent miestas yra tas kultūrinis audinys, kuris gaubia mus prisiminimais. Kurio išraiškingi pastatai, gatvių lygiagretės, parkai, fontanai ir, be abejo, kultūrinės tradicijos mums kalba anksčiau gyvenusiųjų balsais. Tai jų, ankstesnių Kauno žmonių, vardu miestas šiandien kreipiasi į mus ir kviečia atsiminti. Tuos, kurie čia kūrė, statė, siekė šviesos, kurie norėjo save įamžinti mieste, o miestą padaryti amžiną. Tai įmanoma tada, kai bendras tikslas yra svarbiau nei skirtumai, kai meilė miestui ir šaliai vienija labiau, nei skiria pažiūros ar kultūriniai kontekstai. Tai puikiai iliustruoja ir šis pastatas – trijų talentingų architektų Karolio Reisono, Vladimiro Dubeneckio ir Kazimiero Kriščiukaičio kūrinys.

Mes turime atsiminti šiuos ir kitus savo pirmtakus tam, kad galėtume ir toliau projektuoti miesto ateitį gebėdami žvelgti ir į amžinybę. Be to, turime daryti tai jautriai, reaguodami į pokyčius bendruomenėje, visuomenėje ir pasaulyje. Miestas irgi keisis dar daug kartų – tai neišvengiama. Bet šiandien mes esame jo pokyčių architektai. Kartu mums tenka ir atminties archeologų, ir vizionierių bei futuristų vaidmuo“, – kalbėjo S. Kairys.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Kultūros ministras padėkojo W. Kentridge‘ui už kvietimą leistis į kelionę po atmintį: „Ši paroda yra ne tik didelė Europos kultūros sostinės programos ambicija, ne tik itin aukštai iškelta kartelė, bet kartu – ir įžanga į visus metus Kaune skambėsiančią atminties simfoniją. Pasistenkime ją išgirsti. O Kauno – Europos kultūros sostinės komandai ir apskritai visiems kauniečiams linkiu šiemet kuo dažniau ištarti ne tik „sveiki atvykę“, bet ir „sveiki sugrįžę“.“