Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų vadovas V. Rudzinskas: technologijos neišspręs paauglių sekso keliamų problemų

Lietuvoje paauglių nėštumų skaičius yra beveik du–tris kartus didesnis nei kitose Vakarų šalyse: 2016-aisiais iš tūkstančio 15–19 metų amžiaus grupės merginų Lietuvoje gimdė 11,39, tuo tarpu Olandijoje, Švedijoje ir Norvegijoje atitinkamai – 4,08, 5,27 ir 5,68. Pagal LR statistikos departamento išleidžiamą LR demografijos metraštį, kasmet Lietuvoje paauglės ir labai jaunos moterys pagimdo po 1100–1200 naujagimių. Pvz.: 2015 m. 15-metės ir jaunesnės pagimdė 33 naujagimius, o 16–19 metų merginos – 1111. 2016 m. 15-metės ir jaunesnės pagimdė 28 naujagimius, o 16–19-metės – 853 naujagimius (visa statistika čia).

Mažai kas ginčytųsi, kad neplanuotas arba nepageidaujamas paauglių nėštumas yra rimta problema: nepilnametės nėščiosios daug dažniau gimdo neišnešiotus naujagimius, nėštumo metu serga įvairiomis infekcinėmis ligomis, turi lytiniu keliu plintančių infekcijų ir pan. Pasaulinėje moterų, vaikų ir paauglių sveikatos priežiūros strategijoje 2016–2030 metams yra numatyti labai aiškūs ir konkretūs tikslai atliepti paauglių seksualinės sveikatos poreikius, teigiama, kad būtent šios amžiaus grupės kontraceptiniai poreikiai nėra tinkamai sprendžiami, tad lytiškumo ugdymas ir seksualinės sveikatos edukacija yra taip pat labai svarbi sritis tinkamai rūpinantis paauglių seksualine sveikata.

Tačiau lytiškumo ugdymas ir seksualinės sveikatos edukacija Lietuvoje pradedama spręsti pačiu paprasčiausiu būdu – bėgant paskui pasekmes. LR sveikatos apsaugos ministerijai nusprendus į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukti kontraceptines spirales Levonorgestrel, kurios būtų siūlomos 15–20 metų merginoms, visuomenei kilo įtarimų dėl jų patikimumo bei saugumo duomenų stygiaus (tyrimai su merginomis truko tik vienus metus, tuo tarpu preparatas būtų siūlomas trejiems metams); klausimų kelia neaiškus poveikis merginų bei jaunų moterų sveikatai, jau nekalbant apie tai, ar tokio amžiaus merginos pajėgtų suvokti joms siūlomo preparato galimą riziką. Su šiais ir kitais klausimais, kilusiais dėl galimo tokio sprendimo neskaidrumo, į sveikatos apsaugos ministrą A. Dulkį kreipėsi grupė sunerimusių Seimo narių. Iš ministro atėjo atsakymas, kad registruojant vaistinį preparatą naudos ir rizikos santykis buvo įvertintas teigiamai.

LSMU Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovas Virgilijus Rudzinskas, kurį kalbiname apie naująjį kontraceptinį preparatą ir jo galimas pasekmes jauniems žmonėms, sako: „Visa mūsų viešoji erdvė yra persisunkusi seksualumu, filmuose, žurnaluose – vien apie tai… Tad nekeista, kad vaikai skuba į suaugusiųjų pasaulį ir dažnai nudega. O mes, suaugusieji, ieškome ir tariamai randame problemos sprendimą: kadangi paauglių seksas neišvengiamas, spręskime šį klausimą technologijomis…“ 

Preparato Levonorgestrel gamintojas nurodo klinikinio tyrimo laiką – 1 metus, tuo tarpu preparatas būtų skiriamas net trejiems metams. Taip pat pastebėta, kad tyrimo metu 16,8 proc. paauglių nutraukė tyrimą pirma laiko, pasireiškus nepageidaujamiems reiškiniams, o per 12 tyrimo mėnesių jie pasireiškė net 85,2 proc. tiriamųjų. Kaip vertinate šį preparatą merginų ir moterų sveikatos saugumo aspektu? 

Keletas LRS narių iškėlė logiškus klausimus dėl paauglėms ir jaunoms merginoms skirtų hormonų turinčių į gimdą įvedamų priemonių. Skaitant SAM ministro atsakymą, kuris buvo suformuotas, cituojant teisininkų bei mano kolegų akušerių ginekologų iš universitetinių klinikų bei profesinių draugijų nuomones, susidaro vaizdas, kad, įteisinant minėtas priemones, visos procedūros teisingos, paauglių sveikatai grėsmių nėra. Tad kaip mes iki šiol galėjome gyventi be tokios stebuklingos priemonės, tėvus ir medikus išvaduosiančius nuo nepageidaujamų paauglių nėštumų?

Viskas yra žymiai sudėtingiau. Visa mūsų viešoji erdvė yra persisunkusi seksualumu, filmuose, žurnaluose – vien apie tai… Tad nekeista, kad vaikai skuba į suaugusiųjų pasaulį ir dažnai nudega. O mes, suaugusieji, ieškome ir tariamai randame problemos sprendimą: kadangi paauglių seksas neišvengiamas, spręskime šį klausimą technologijomis. Ir nesvarbu, kad mūsų rekomenduojamos stipraus poveikio kontraceptinės priemonės nepakankamai ištyrinėtos, kad neabejotinai turės savo pašalinį poveikį sveikatai…

Netikėtų nėštumų neišvengsime – tokia biologinė realybė. Tik mūsų elgesys – tiek paauglių, tiek suaugusiųjų – galėtų kažką pakeisti.  

Kaip šis kontraceptinis preparatas padeda išvengti nelaukto nėštumo? Lietuvos akušerių -ginekologų draugija savo išaiškinime apie kompensuojamąją kontracepciją paauglėms teigia, kad, naudojant preparatą Levonergestrel, užslopinamas kiaušialąstės apvaisinimas, tuo tarpu LSMU LKL Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. R. Nadišauskienė apvaisinimo galimybės neatmeta. Kaip tą pakomentuotumėte? 

Sąmoningoms moterims svarbu, kaip veikia viena ar kita kontraceptinė priemonė – iki apvaisinimo ar jau po jo. Kiti metodai daugiau ar mažiau aiškūs, o hormoninės priemonės – piliulės ar į gimdą įvedamos priemonės su hormonais – kelia daug klausimų. Tad nekeista, kai vieni gina nuomonę, kad, naudojant šias priemones, ovuliacija iš viso nevyksta, taigi apvaisinimas neįmanomas, o kiti, kalbėdami apie nėštumo išvengimą, aiškina, kad net ir apvaisinta kiaušialąstė neturi galimybių įsitvirtinti gimdoje dėl į gimdą įvestos priemonės poveikio. Ir kas atsakys į šį klausimą, jei nėra metodo, įrodančio apvaisinimo faktą, kol gemalas nenugrimzdo į gimdos gleivinę ir nedavė hormoninio signalo?

Profesionalai nesutaria, o ką gali suvokti paauglės merginos, kurioms ketinama pastarąją priemonę plačiai naudoti? 

Kodėl, Jūsų nuomone, nepilnametėms negimdžiusioms merginoms nuspręsta kompensuoti priemonę, kuri net paties gamintojo įvardijama kaip ne pirmojo būtinumo priemonė, nes „klinikinė patirtis yra ribota“? Kam tai naudinga? 

Esame girdėję daug panašių istorijų. Dažniausiai kažką įteisinant vadovaujamasi užsienio šalių, dažniausiai Europos, patirtimi. Kaip mes galime būti tokie atsilikę, kad neįteisintume pagalbinio apvaisinimo?! Tuomet šeimos važiuos į užsienį, kur tai yra legalu, ten paliks pinigus. Neišanalizavus visų etinių žmogaus gemalo apsaugos aspektų buvusioje LRS kadencijoje paskubomis buvo įteisintas pagalbinis apvaisinimas su galimybe procedūras kompensuoti iš Valstybinio sveikatos draudimo fondo. Kiek nuo to įteisinimo praėjo laiko, kai visuomenę supurtė skandalai, kad pagalbiniu apvaisinimu užsiimančiame privačių klinikų tinkle cirkuliavo didžiuliai srautai grynųjų pinigų, rasta kitų pažeidimų? Kas paneigs, kad suinteresuotos grupės ir šiuo atveju nepasinaudos galimybe uždirbti? 

Kaip vertinate 15–17 metų merginų seksualinį gyvenimą? Kokių tai gali kelti problemų jų sveikatai ir ateičiai? Ar dažnai į Jus kreipiasi besilaukiančios nepilnametės? 

Tiesiogiai su paauglėmis aš ir mano kolegos nedirbame – esame gimdymo namai. Su nėščiomis paauglėmis susiduriame per bendradarbiavimą su Krizinio nėštumo centru, Kauno šeimos centru. Šių institucijų savanoriai  suorganizuoja krizėje esančių nėščiųjų, neretai nepilnamečių, pirmąjį vizitą pas gydytoją, kad mediciniškai patvirtintume nėštumą, nustatytume jo laiką. Suprantama, kad tos merginos nebūna džiugiai pasiruošusios priimti motinystės naštą. Tolesnį didelį darbą nuveikia minėti savanoriai, jie pasitelkia reikalingų specialistų (socialinių darbuotojų, psichologų, globos institucijų darbuotojų) pagalbą.

Matydami tokias situacijas labai gerai suprantame savo kolegų, akušerių-ginekologų, kasdien susiduriančių su jaunų žmonių nelauktais nėštumais, lytiniu keliu plintančiomis ligomis, rūpestį ir siekį ieškoti išeities. Taip „užkimbama“ už vilties, kad naujos technologijos išspręs tas problemas. Vargu…

Kaip, Jūsų nuomone, reikėtų ugdyti jaunus žmones, siekiant, kad jie kuo vėliau pradėtų seksualinį gyvenimą? Ko trūksta dabartiniame ugdymo procese? 

Suprantama, kad edukacija negali būti pirmoji medikų pareiga. Mes galime būti tik pagalbininkai tėvams ar edukologams, profesionalo žvilgsniu įvertinti medicinines rizikas, patarti. Visuomenė pasigenda sistemos, kuri jaunus žmones rengtų šeimai (pabrėžiu, ne lytiniam gyvenimui, bet šeimai). Ir pati šeima, kaip institucija, nuvertinama, kvestionuojama jos svarba. Absurdas…

Žinoma, reikia siekti, kad vaikus gimdytų subrendę, naujos gyvybės vertę suprantantys žmonės, tačiau neturėkime iliuzijų, jog lengvai prieinama kontracepcija išspręs šį klausimą. Jei mes paklausinėtume savo tėvus ir jie nuoširdžiai sutiktų atsakyti, paaiškėtų, kad pusė mūsų esame vadinamieji „netyčiukai“… Bet ar dėl to mes esame nelaimingi? Gal greičiau dėkingi, kad mūsų tėvams užteko išminties priimti žinią apie netikėtą nėštumą, mamoms mus išnešioti ir leisti gimti.