2021 03 23

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min.

Kelno arkivyskupas apie ataskaitą dėl lytinio išnaudojimo: „Taip neturėjo nutikti“

Kardinolas Rainer Maria Woelki spaudos konferencijos metu apie tolesnes ataskaitos apie lytinį piktnaudživimą pasekmes. Transliacijos portale domradio.de akimirka. Bernardinai.lt

Kovo 18 d. buvo paskelbta ataskaita, apibendrinanti beveik pusmetį trukusį tyrimą, apie tai, kaip Kelno arkivyskupijoje buvo sprendžiamos nepilnamečių patirto lytinio smurto bylos. 800 puslapių dokumente analizuojamas 1975– 2018 metų laikotarpis. Arkivyskupijos užsakymu tyrimą atlikusi „Gercke Wollschläger“ firma nustatė, kad 24-iose iš 236-erių įvertintų bylų 8 pareigūnai, įskaitant arkivyskupus, generalinius vikarus ir personalo vadovus, 75 kartus neatliko savo pareigos. Pavyzdžiui, netyrė pateiktų įtarimų, nepranešė apie juos arba netaikė reikiamų sankcijų dvasininkams ar pasauliečiams, dirbantiems bažnytinėse struktūrose. Be to, nepasirūpino aukomis.

Iškart po tyrimo pristatymo, kard. Raineris Maria Woelki laikinai atleido iš pareigų vyskupą pagalbininką Dominikusą Schwaderlappą bei Kelno pareigūną Günterį Assenmacherį. Vėliau – vyskupą pagalbininką Ansgarą Puffą.

Atsistatydinimo pareiškimą popiežiui Pranciškui nusiuntė Hamburgo arkivyskupas Stefanas Hesse, kuris anksčiau buvo personalo vadovas ir generalinis vikaras Kelne.

Pačiam R. Woelki nebuvo pateikti jokie kaltinimai.

Tačiau kalbėdamas spaudos konferencijoje kovo 23 d., kardinolas R. M. Woelki pripažino savo kaltę, nors ir neketindamas atsistatydinti. Toks žingsnis, anot kardinolo, būtų pernelyg paprastas ir neteisingas – „tik trumpalaikis simbolis“. Jam atrodo svarbiau dabar ryžtingai daryti viską, kad „daugiau klaidų nebebūtų“.

Spaudos konferencija Kelne 2021 m. kovo 23 d. Transliacijos portale domradio.de akimirka. Bernardinai.lt stopkadras

R. M. Woelki prisiėmė dalį kaltės dėl to, kaip buvo nagrinėjamos piktnaudžiavimo bylos, nors ataskaita pripažįsta, kad kaltinamojo kunigo O. atveju jis elgėsi teisėtai. Tačiau, anot arkivyskupo, kalbama ne vien apie teisės dalykus, bet „ar padaryta viskas, kas įmanoma žmogiškumo prasme. Ir aš to nepadariau“. Dvasininkas pripažino, kad būtų buvę geriau, jei apie atvejį jis būtų pranešęs Vatikanui, nors, pagal anuomet galiojusias taisykles, to padaryti neprivalėjo.

Kitu atveju jis taip pat turėjęs pašalinti kaltinamąjį dvasininką iš pareigų daug anksčiau, nei tai iš tikrųjų įvyko.

Woelki paskelbė, kad nuo šiol jo nurodymu Kelno arkivyskupijoje nebebus galima sunaikinti bylų. Paradoksalu, tačiau tai darydamas jis „absurdiškai pažeidžia dabartinę bažnytinę teisę“, kurios pakeitimų tikisi. Taip pat kardinolas teigė, kad piktnaudžiavimo atvejai, deja, vis dar laikomi „celibato įžado pažeidimu“.

Kiekvienai iš daugiau nei 300 seksualinės prievartos aukų, nurodytų pranešime, R. M. Woelki pasiūlė asmeninį pokalbį.

Kardinolas pripažino Kelno arkivyskupijoje egzistavus „sisteminį dangstymą“, ir kad „tai niekada neturėjo nutikti“. Todėl dabar reikia imtis griežtų kardymo veiksmų. R. M. Woelki kalbėjo apie „chaosą administracijoje“, taip pat „tylos, slaptumo ir kontrolės nebuvimo sistemą“.

„Paprasčiausiai trūko užuojautos, trūko empatijos“, – teigė arkivyskupas.

R. M. Woelki pirmtakas, kardinolas Joachimas Meisneris, buvo apkaltintas dviem dešimtimis neteisėtų veiksmų, pavyzdžiui, kad nesiėmė tolesnių priemonių ar nepranešė apie piktnaudžiavimo atvejus, netaikė sankcijų nusikaltėliams ar nepasirūpino aukomis. J. Meisneris, nuo 2014 m. buvęs pensijoje, mirė 2017 m.

Hamburgo arkivyskupas Stefanas Hesse, kuris anksčiau buvo vyresnysis bažnyčios pareigūnas Kelne, buvo kaltas dėl 11 savo pareigos nepaisymo atvejų. Vaizdo įraše jis pripažino, kad praeityje padarė „klaidų“, ir sakė labai apgailestaujantis, jei „savo veikimu ar neveikimu“ sukėlė naujų kančių aukoms ar jų artimiesiems. Tačiau „aš niekada neprisidėjau prie dengimo, – sakė jis. – Vis dėlto esu pasirengęs prisiimti dalį atsakomybės už sistemos neveiksnumą.“

Spaudos konferencija Kelne 2021 m. kovo 23 d. Transliacijos portale domradio.de akimirka. Bernardinai.lt stopkadras

Kelno ataskaita atskleidė, kad ne kartą kunigai, kurie tvirkindavo vaikus, būdavo paliekami netrukdomi, nes jų vyresnybė paprasčiausiai nežinodavo ko griebtis.

Pavyzdžiui, kunigas A., du kartus (1972 m. ir 1988 m.) teistas už vaikų išnaudojimą, galėjo tęsti savo tarnystę parapijose – pirmiausia Kelno arkivyskupijoje, vėliau – Miunsterio ir Eseno vyskupijose. Praėjo beveik 50 metų, kol A. nebebuvo leidžiama aukoti Mišių, krikštyti vaikų ir tuokti – tai 2019 metais padarė Kelno kardinolas Raineris Maria Woelki. Šiuo metu A. yra visiškai pašalintas iš dvasininkų luomo.

„Susidūrėme su nekompetencijos sistema, teisinio aiškumo stoka, galimybių kontrolei ir skaidrumo trūkumu“, – sakė Kelno ataskaitos autorius, teisininkas Björnas Gercke.

Šalia neprofesionalaus bylų valdymo, ekspertai nustatė, kad vienos taisyklės prieštarauja viena kitai, o kitos – visiškai nežinomos. Ataskaitoje pakartotinai kalbama apie nepakankamą sąmoningumą. Pareigūnai tiesiog nežinojo, kad tikrai turi laikytis taisyklių ir jas vykdyti. Pirmas jų rūpestis buvo „išvengti žalos Bažnyčios reputacijai“.

Hamburgo istorikas Thomasas Grossböltingas, rengiantis piktnaudžiavimo tyrimą Miunsterio vyskupijoje, atkreipia dėmesį į vaidmenų sujungimą. Kunigams vyskupai yra ir personalo vadovai, teisėjai, dvasiniai vadovai, o kartais – buvę studentai. „Toks vaidmenų nediferencijavimas… yra neįtikėtina galios koncentracija“, – teigia Grosssböltingas. Kitaip tariant, jei kompetencijos ir atsakomybė yra neaiški, valdžia nebūtinai turi būti dalijamasi.

Kita vertus, tyrėjų nuomone, aukos perspektyva ilgą laiką vaidino tik antrinį vaidmenį. Smurtas prieš vaikus pirmiausia buvo suprantamas kaip šeštojo Dievo įsakymo pažeidimas. Remiantis tuo, kunigų, padariusių „seksualinius nusikaltimus“, sąraše, nurodant tik inicialus, pažymėtas pažeidimo tipas – „C“ už celibato pažeidimą, „H“ už homoseksualumą ir „P“ dėl pedofilijos. Pareigūnai sudėjo visus šiuos nusikaltimus į vieną krūvą. „Jie nežinojo, kad susitarimas tarp kunigo ir suaugusios moters turėtų būti vertinamas kitaip nei prievarta prieš vaiką“, – aiškina ekspertai.

Tyrėjai patarė arkivyskupijai, be kita ko, profesionalizuoti bylų tvarkymą, geriau apmokyti personalą ir įkurti pareigybes, leidžiančias stebėti smurtautojų aplinkybes.

Generalvikaras dr. Markus Hofmann kovo 23 d. spaudos konferencijos metu. Transliacijos portale domradio.de akimirka. Bernardinai.lt stopkadras

Kelno generalvikaras Markus Hofmannas spaudos konferencijoje įvardino sritis, kuriose arkivyskupija privalo padaryti rimtų pakeitimų. Tai ne tik bylų tvarkymas, kaltinamų dvasininkų ir pasauliečių kontrolė, bet ir prevencijos stiprinimas bei kunigų ugdymas.

Nors pastaraisiais mėnesiais R. M. Woelki sulaukė aršios kritikos dėl fakto, kad neleido paviešinti kiek anksčiau atlikos ataskaitos, motyvuodamas tuo, jog trūksta teisinio aiškumo dėl identifikuotų asmenų privatumo pažeidimo. Neoficialiai teigiama, kad kardinolas sulaukė grasinimų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jei leis publikuoti ataskaitą. Tačiau „Gercke Wollschläger“ teigimu, ir pirmojoje Miuncheno advokatų kontoros ataskaitoje dabartinis arkivyskupas nebuvo pripažintas kaltu dėl jokių pažeidimų.

Vokietijos teisingumo ministrė Christine Lambrecht teigė, kad ataskaita iš naujo parodė, „kokį siaubingą seksualinį smurtą vaikai ir paaugliai turėjo kentėti katalikiškose institucijose“. Tai „nėra vidinis bažnyčios reikalas, bet nusikaltimas, kurį turi išnagrinėti ir nuspręsti baudžiamieji teismai“, – sakė ministrė.

Kelno arkivyskupija yra gausiausia Vokietijoje, joje gyvena apie 1,9 mln. katalikų. Tačiau kas mėnesį auga skaičius žmonių, oficialiai paliekančių Bažnyčią.

Seksualinės prievartos atvejai Bažnyčioje sulaukė didžiulio atgarsio visoje šalyje.

2018 m. Bažnyčios užsakymu parengtoje ataskaitoje buvo padaryta išvada, kad 1946–2014 m. Vokietijoje dvasininkai smurtavo prieš mažiausiai 3677 žmones. Daugiau nei pusė aukų buvo 13 metų ar jaunesni, beveik trečdalis jų buvo ministrantai berniukai.

Sausio mėnesį įsigaliojo nauja Bažnyčios sukurta sistema, pagal kurią piktnaudžiavimą patyrusiems asmenims privalo būti išmokėta kompensacija, siekianti maždaug 50 000 eurų. Pagal ankstesnę sistemą, galiojusią nuo 2011 m., kompensacija vidutiniškai siekė apie 5000 eurų.

Pagal KNA ir CNR.org parengė Saulena Žiugždaitė