2022 02 20

Kun. Robertas Urbonavičius

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Ketvirtasis sekmadienis šv. Juozapo garbei. Pavaduoti dangiškąjį Tėvą

Unsplash.com nuotrauka

Katalikų Bažnyčioje yra pamaldumo praktika paskirti šventojo Juozapo garbei septynis sekmadienius iki jo šventės kovo 19 d.

Paskelbdamas Šv. Juozapo metus, kuriuos nesenai užbaigėme, bei skaitydamas katechezių ciklą, skirtą tam, kuris buvo laikomas Jėzaus tėvu, popiežius Pranciškus drąsina iš naujo atrasti pamaldumą šiam ypatingam šventajam, patikint Jo globai savo tikėjimo kelionę.

Tegul šie septyni sekmadieniai su Juozapu taps proga tapti geresniu Kristaus mokiniu, kas ir yra kiekvieno pamaldumo galutinis tikslas.

Ketvirtas Juozapo skausmas ir džiaugsmas

Pranašystė apie Jėzaus ir Marijos kančią:

„Simeonas palaimino juos ir tarė motinai Marijai: ‚Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas, – ir tavo pačios sielą pervers kalavijas, – kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys.‘“ (Lk 2, 34–35)

Džiaugsmas dėl būsimo išganymo:

„Dabar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs,

leisti savo tarnui ramiai iškeliauti,

nes mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą,

kurį tu prirengei visų tautų akivaizdoje:

šviesą pagonims apšviesti

ir tavosios Izraelio tautos garbę.“ (Lk 2, 29-33)

„Pirmagimio išpirka yra dar viena tėvo pareiga, kurią atliko Juozapas. Pirmagimis atstovauja Sandoros tautai, išpirktai iš vergovės, kad priklausytų Dievui. Ir šia prasme Jėzus, kuris yra tikra išpirkos „kaina“, ne tik įvykdo Senojo Testamento ritualą, bet ir jį pranoksta, nes yra ne atpirkimo reikalingas, o jo kūrėjas.“ (Šv. Jonas Paulius II)

Usplash.com nuotrauka

Praėjus keturiasdešimčiai dienų po Jėzaus gimimo, Juozapas ir Marija keliauja į Jeruzalės šventyklą, kad atliktų Įstatymo numatytas apeigas.

Pirmiausia – tai Marijos apsivalymas. Pagal Įstatymo nuostatus, moteris, pagimdžiusi berniuką, būdavo laikoma 40 dienų rituališkai nešvari, o paskui už apsivalymą turėdavo paaukoti ėriuką arba du balandžiukus.

Antra – tai Jėzaus išpirkimas. Išėjimo knygoje Viešpats nurodo, kad visi pirmagimiai (tiek gyvulio, tiek žmogaus) priklauso Jam, todėl juos reikia išpirkti, taip prisimenant, kad, kai mirė visi Egipto pirmagimiai, izraelitų vaikai ir gyvuliai buvo apsaugoti. Pirmagimių išpirkimo auka buvo penki šekeliai (apie 100 gramų sidabro), kuriuos tėvas turėdavo paaukoti levitų giminės kunigams, nes jis paaukodavo savo gyvenimą vien Dievui vietoj pirmagimio.

Pagal pirminį Dievo troškimą, visi pirmagimiai turėjo tapti kunigais, tačiau kuomet išrinktoji tauta suteršė save dykumoje garbindama Aukso veršį, ši privilegija atiteko vien Levio giminės vyrams.

Juozapas atlieka Įstatyme nurodytas apeigas, taip ne tik išpildydamas reikalavimus, skirtus tėvui, bet kartu pripažindamas, kad Jėzus, kuris žmonių akyse yra jo pirmagimis, priklauso ne jam, o Dievui.

Taip jisai paliudijo, kad neturi teisių į Jėzų, nes jis yra Dievo pačiu slėpiningiausiu būdu kaip tikras Dievas iš tikro Dievo. Juozapas tik pavaduoja Tėvą, kuris yra Danguje, prižiūrėdamas Jo Sūnų, kuris panoro save vadinti Juozapo sūnumi.

Cathopic.com nuotrauka

Aukodamas vaikelį Jėzų, Juozapas išgyvena tą auką, kuri įvyks ne ant Šventyklos, bet ant Golgotos kalno – kuomet pats Sūnus save paaukos Tėvui kaip nekaltasis Avinėlis už viso pasaulio nuodėmės.

Šį ateities įvykį Juozapui primena senelio Simeono žodžiai, skirti Marijai – apie tai, kad Jėzus bus atmestas ir Jo atmetimas taps Marijos kančių priežastimi.

Tačiau šie Simeono žodžiai yra ne vien pirmasis iš septynių Marijos skausmų, kaip teigia viduramžiais kilusi maldinga praktika, kartu tai yra ir Juozapo skausmas – ir galbūt pats sunkiausias.

Kodėl? Per visus Šventosios Šeimos išbandymus Juozapas buvo tas, kuris klausydamas Dievo darė viską, kad išspręstų sunkią situaciją – ar tai būtų ieškojimas vietos gimdyti, ar bėgimas į Egiptą, ar vaiko ieškojimas Jeruzalėje. Tačiau dabar Juozapas girdi pranašystės žodžius, kad ateityje kentės jo patys mylimiausi ir brangiausi asmenys, ir galbūt jisai pats nebegalės padėti bei apginti.

Šis bejėgiškumo ir netikrumo jausmas yra nepakeliamas kiekvienam vyrui, kuris yra įpratęs ginti, globoti ir rūpintis tais, už kuriuos jaučiasi atsakingas. Galime būti tikri: tas kalavijas, kuris perskrodė Marijos sielą, pirmiausia kliudė ir mylinčią Juozapo širdį.

Tačiau Juozapas žino, kad Tėvas, kuris yra Danguje, tikrai neapleis savo Sūnaus ir išgelbės Jį. Pasitikėdamas Juozapas džiaugiasi, kad ateina išganymas Izraeliui ir pagonių tautoms.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Kuomet prieiname savo silpnumo ribas, mes galime pasiduoti nevilčiai ar nusiminimui. Arba priešingai, su pasitikėjimu pasivesti Tam, kuris yra stipresnis, – Dievui, kuris turi galią pervesti mus per ugnį bei vandenį ir išgelbėti iš visų pavojų.

Melskimės:

Šlovingasis šventasis Juozapai, dėl savo ištikimybės tu buvai vertas sužinoti paslaptingą pasaulio išganymo planą. Simeono pranašystė apie kančias, kurios laukia Jėzaus ir Marijos, sukėlė tau didelį skausmą, bet išganymas ir prisikėlimas, apie kuriuos jis kalbėjo, kurie teks daugeliui sielų, pripildė tave palaimingo džiaugsmo.

Dėl šio skausmo ir šios laimės išmelsk mums malonę, kad ir mes būtume priskaityti prie tų, kurie dėl Jėzaus nuopelnų ir dėl Mergelės Marijos užtarimo prisikels amžinajai šlovei.

7 TĖVE MŪSŲ

Prisidėk prie išlikimo!

Jei „Bernardinai.lt“ norite skaityti ir rudenį, paremkite jau dabar.