Skaitymo ir klausymo laikas

43 min.

Tinklalaidė „Aktualu“. Kiek kainuoja vertybinė užsienio politika?

EPA nuotrauka

„Geopolitiškai du pasauliai nesulaikomai ir pastaruoju metu vis greitėdami skiriasi. Kinija vis labiau suauga su Rusija, su jos klientėmis valstybėmis kaip Baltarusija, su kitais autoritariniais režimais, kurie ją palaiko Jungtinėse Tautose ir kituose daugiašaliuose formatuose. O Vakarų pasaulis vėlgi atranda savo bendrybės interesus“, – sako Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas.

Tinklalaidėje „Aktualu“ pradedame nagrinėti vertybinės (užsienio) politikos klausimą. Šįkart kalbamės apie tai, kas yra šio epiteto sulaukianti politika, kokiomis moralinėmis ir pragmatinėmis prielaidomis ji grįsta, kokių priekaištų susilaukia bei kokie iššūkiai lydi siekiant praktiškai įgyvendinti šią užsienio politiką.  

Pasak M. Adomėno, pavadinimas „vertybinė užsienio politika“, žvelgiant iš teorinės perspektyvos, yra klaidingas, nes kiekviena politika, kiekvienas veikimas yra grįstas tam tikromis vertybėmis, tiesiog tos vertybės gali būti kardinaliai skirtingos.  

„Iš dalies šis pavadinimas gali būti labai klaidinantis, jei traktuosime tai kaip apibrėžimą. <…> Tačiau praktikoje tai yra orientacija į politinių pagrindų gynimą tarptautiniu mastu – tos santvarkos, kuri užtikrina laisvų ir demokratinių visuomenių egzistavimą.“

Toma Bružaitė. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Simonas Baliukonis. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Mantas Adomėnas. Aistės Noreikaitės nuotrauka

M. Adomėnas sutinka, kad vykdant užsienio politiką neįmanoma brėžti griežtos linijos tarp valstybių, su kuriomis bendradarbiaujama ir su kuriomis – ne. Tačiau net ir tarp nedemokratiškų režimų yra skirtumų, nes vieni iš jų elgiasi prognozuojamai, o kiti – ne. Taip pat praktikoje neįmanoma užtikrinti ir to, kad savotiška kova su tironiškomis valstybėmis rūpinantis jų engiamų gyventojų gerove būtų nuosekli kalbant apie visą pasaulį. Tačiau tai lemia ne principinis apsisprendimas, bet išteklių stygius.

Paklaustas apie vertybinėmis nuostatomis grįstos politikos santykį su politiniu lankstumu bei apskaičiavimu, M. Adomėnas sako, kad tokios šalys kaip Lietuva neturi jokio kito įrankio, kovodamos dėl išlikimo, kaip tik lankstumas ir kūrybiškumas. Pasak viceministro, Lietuvos aktyvumas Kinijos klausimu visų pirma yra siekis įsitraukti į geopolitinį žaidimą, kuris yra svarbus pagrindiniam Lietuvos sąjungininkui ir saugumo garantui – JAV. Kinija savo ruožtu, pasak viceministro, priešingai, demonstruoja nelankstumą.  

Tinklalaidėje išgirsite: 

0:00 – Įžanga; 

0:28 – Kas yra vertybinė (užsienio) politika? Koks yra šiandienės Lietuvos vertybinės užsienio politikos turinys? 

6:30 – Koks yra vertybinės užsienio politikos bei lankstumo ir pragmatinio apskaičiavimo santykis? 

12:49 – Ar ne per didelė Lietuvos dalyvavimo tarptautiniame geopolitikos žaidime kaina? Kas ir kodėl ją moka? 

16:50 – Kokiais kriterijais vadovaujantis renkamasi su kuriomis šalimis draugauti, o kurias laikyti grėsmingomis?  

24:15 – Ar į pasaulį žvelgiame pernelyg euro-/atlantocentristiškai?  

28:36 – Kiek Lietuvos veiksmai migrantų atžvilgiu kompromituoja mūsų užsienio politiką?

30:47 – Ar demokratinė kitų šalių santvarka yra vienas svarbiausių vertybinės užsienio politikos kriterijų? Ar demokratija kaip kriterijus yra paremtas tvirta teorine nuostata? 

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien