Kiek totorių iš tiesų gyvena Keturiasdešimt Totorių kaime?

Vos dvidešimt kilometrų į pietvakarius nuo Vilniaus yra kaimas neįprastu pavadinimu – Keturiasdešimt Totorių. Vienoje pirmųjų Lietuvos totorių gyvenviečių, greičiausiai įkurtoje XIV a. pab., iš tiesų gyvena daugiau nei šimtas totorių.

Musulmonų sunitų mečetėje kalbamės su Keturiasdešimt Totorių kaimo totorių bendruomenės pirmininke Fatima Buinovska ir nariu Aleksandr Šabanovič. Susitikome su pašnekovais šventinę musulmonams dieną – penktadienį, per Kurban Bairam (Aukojimo) šventę.

Manoma, kad pirmoji mečetė šiame kaime pastatyta dar Vytauto Didžiojo laikais. Napoleono žygio į Maskvą metu totorių maldos namai buvo sudeginti. Dabartinė medinė mečetė pastatyta 1815 m. Ji unikali tuo, kad vienintelė Lietuvoje neturi mihrabo (nišos, rodančios Mekos kryptį). Šalia mečetės yra neveikiančios totorių kapinės.

Iš viso šiame kaime gyvena apie penkis šimtus žmonių, jie yra skirtingų tautybių – totoriai, lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai – ir religijų. „Mūsų kaimas išskirtinis tuo, kad vienoje šeimoje gali būti vienas vaikas musulmonas, o kitas krikščionis“, – sako F. Buinovska. Moteris gyventi į Keturiasdešimt Totorių kaimą atvyko prieš dvidešimt metų, kai ištekėjo už vietinio totorio. Pati yra totorė iš Baltarusijos.

„Labai džiaugiuosi, kad esu totoris, kadangi tai labai stipri tauta, smarkiai susijusi su Lietuvos istorija“, – kalba jaunosios kartos atstovas A. Šabanovič. Šiame kaime gimęs ir augęs vyras gyvena Vilniuje, tačiau kai tik gali sugrįžta į gimtinę, kurią vadina „stebuklinga, užburiančia vieta“.

2021-ieji yra Seimo paskelbti Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais – šitaip bus pažymimas 700 metų nuo didžiojo kunigaikščio Gedimino sąjungos su totoriais sudarymo jubiliejus.