Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Kita kryptis

Kun. Juliaus Sasnausko asmeninio archyvo nuotrauka

Kompiuteris įsijungia normaliai, kaip visada. Šį šviesų pavasario rytą turbūt vėl bombarduojamas Kijevas.

Bijau ieškoti naujausių žinių. Nors nė nereikia. Varnos sulėkusios viską praneša. Jos – firminis karo ir mirties balsas. Sako, gyvena pusantro šimto metų. Galėtų papasakoti, kaip bombarduotas mūsų Vilnius. Kur slėpė vaikus. Ką darė kunigai, kokias maldas kalbėjo Bernardinų parapijiečiai.

Broliuką vienuolį raginau vykti savanoriu į Ukrainą. Jaunas ir stiprus. Bet jis vienuolyne išmokęs išsisukinėti, todėl teisinasi, kad pranciškonams nevalia imti ginklo. Aišku, tai ne visai tiesa. Šv. Jonas iš Kapistrano paveiksluose raitas ant žirgo, su kardu ir vėliava rankose. Gynė Europą nuo netikėlių turkų. O vyskupas Valančius antai užrašęs, kaip Dotnuvos vienuolyno viršininkas viską metė ir išdūmė į sukilimą. Nenusivilkęs abito, net nepasibalnojęs pavogtos kumelės. 

Melstis dabar irgi mėginam visi kaip kas moka. Vatikanas paskelbė pasninką už Ukrainą. Laikausi, nesunku, kad tik padėtų. Vakare pasibarstysime galvas pelenais. Siunčiau maldas arkangelui Mykolui, jis didis kariūnas, visų dangaus kareivijų vadas. Jo vieno ieties mosto užtektų, kad žlugtų užpuolikai. Dar prisimenu, kaip anais laikais pažįstamas kovotojas mokė, kad beviltišku atveju galima naudotis angelų sargų pagalba. Prašai savo angelo sargo, kad jis susisiektų su tavo nuožmiausio priešininko angelu sargu, o tas paveiktų, suminkštintų priešininko širdį.

Du sykius toks manevras man padėjo. Prezidentas Putinas juk irgi turėtų turėti savo angelą sargą. Ir širdį. Girdėjau, kad jo motina dirbo duonos parduotuvėje. Duona labai susijusi su visais širdies reikalais. Nors iš tiesų juk nežinai Dievo planų. Šventajame Rašte yra informacija, kaip Dievas užkietino faraono širdį, kad vergai izraelitai galėtų išeiti į laisvę. Ir Jėzaus taktika panaši ginčuose su fariziejais. Nelabai suprantu, kodėl toks ginklas. Totalus pasmerkimas? Be mažiausio šanso atsiversti ir pasitaisyti? Gal būdas suklaidinti, apgauti tironus? Kad savo pačių neapykantoje gautų galą.

Ši visai nedidelė nuotraukėlė atėjo su prierašu, jog fotografuota Ukrainoje per Antrąjį pasaulinį karą. Kad čia karo vaizdas, vokiečių okupacija, ir taip matyti. Į tolį nusidriekusi begalinė kariuomenės gurguolė. Ir raita moteris, judanti nežinia kur priešinga kryptimi. Du kareiviai žiūri nustebę, lyg netikėdami savo akimis. Aišku, nustebęs ir tas, kuris gaudė šį keistą kadrą, čia juk nieko daugiau nebūtų prasmės fotografuoti. Paprastas kariuomenės judėjimas gilyn į okupuotą teritoriją. Tuščias dangaus plėmas.

Kai nusižiūrėjau tą nuotrauką internete, Putino invazija į Ukrainą dar buvo tolokai. Todėl pats karo fonas, taip pat ir geografija, čia nebuvo svarbu. Patraukė raitelės figūra. Tos dvi priešingos kryptys. Kai nuotrauka išdidinta, matosi išraiškingas ukrainietės moters veidas. Laisvas, orus, šiek tiek ironiškas, jei nori – triumfuojantis. Tie patys rusai turi čia labai tinkantį žodį – отрешенность. Išversti sunku. Būsena, kai nieko aplinkui nematai, užsimiršti, nedalyvauji, esi iš kito pasaulio, nepavaldaus aplinkai. Ir todėl kelias veda kita kryptimi. Arklys taip pat viską supranta, persiėmęs savo raitelės dvasia, suaugęs su ja į viena.

Kiek kartų visa tai jau įvykę, matyta ar girdėta! Kai įtūžę Nazareto gyventojai norėjo sučiupti Jėzų ir nustumti nuo skardžio, jis praėjo tarp jų ir pasišalino. Ši raita beginklė kaimietė yra nugalėtoja, ne šimtai karių ir jų gurguolė. Ji ramiai joja įveikusi priešą. Darbas atliktas. Iš ano, kitiems nepasiekiamo ir nesuprantamo pasaulio atėjo pergalė, skirta silpnųjų giminei. Nebūtų nuostabu, jei fotografas, įamžinęs šį kadrą, jautė kažin ką panašaus. 

Mums, kaip visada tokiais atvejais, iš tolo turbūt lieka amžinasis trejetas: tikėjimas, viltis ir meilė. Arba užsirašyti savanoriais ir būti arti, matyti ir girdėti, tapti kūniškais liudytojais – kaip pirmųjų amžių krikščionys. Tačiau tikėjimas, viltis ir meilė nuo ano vasario ketvirtadienio jau nėra (ir nebus) lengvas, neskausmingas būdas panirti į religinį burbulą. Ši programa liovėsi galioti. Jau nuo pandemijos pradžios buvo aišku, kad visa tai bergždžia ir net nelabai gražu. Karas Ukrainoje reiškia naują pasaulį. Naują Bažnyčią – irgi. Nežinia, kas tai bus ir kaip atrodys. Gal nuolatinė kita kryptis, vis tolyn nuo bet kokio nežmoniškumo ir veidmainystės. Kūno išaukštinimas ir dvasios pajungimas kūnui. Gal daugiau vidinės tiesos, o ne dogmų. Tik šiaip spėlioju.

Kalbama, jog Putinas tūno bunkeryje kažin kur Uralo kalnuose. Šio žmogaus bunkeris turi būti saugus, patikimas, todėl nieko nuostabaus, kad ten neprasibrauna joks prašalaitis, net svetimas angelas sargas. Taigi verčiau melsiu prezidentui stebuklingo sapno. Pavyzdžiui, pasirodo jam jo mama su duonos kepalu rankose. 

Bet vis tiek jau šviesu šį pavasarį. Ukrainietė raitelė joja ir joja, be žodžių rinkdama visus, patikėjusius ta kita kryptimi.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Svarbu!

Įsivaizduokite, vieną dieną Jus pasiekia tokia žinia –
dėl finansinių sunkumų „Bernardinai.lt“ stabdo savo veiklą.

Darome viską, kad taip neatsitiktų, bet mums reikia Jūsų pagalbos.
Paremkite dabar, kad galėtumėte skaityti „Bernardinai.lt“ ir rytoj.