„Klausk „Bernardinų“. Ar gali katalikas lankytis nudistų pliaže?

Įpusėjus vasarai, daugelis mūsų atostogaujame. Jūra – viena iš populiarių kelionių krypčių. Todėl šios savaitės rubrikos klausimas turėtų būti „į temą“.

Nenorėjęs prisistatyti „Bernardinų“ skaitytojas rašo: „Ar gali katalikai lankytis nudistų / natūralistų pliažuose? Aktualu vasaros laiku, o ir diskusiją tuo klausimu turėjau. Aš pats nematau tame nieko blogo, jeigu nekeliauji ten su mintimi vaizdų prisižiūrėti.“

Dėkojame skaitytojui ir primename, kad Jūsų klausimų apie mūsų redakcijos darbą, taip pat – religiją, kultūrą ar visuomenę laukiame elektroninio pašto adresu [email protected]. Taip pat galite parašyti asmeninę žinutę į „Bernardinai.lt“ feisbuko paskyrą.

Apie katalikišką požiūrį į nudistų pliažus atsako Klaipėdos Kristaus Karaliaus parapijos klebonas kun. Virgilijus Poškus

Atsakymas gali būti teoriškas ir praktiškas. Teoriškai galima labai aiškiai išdėstyti argumentus už ir prieš, tačiau juos pritaikyti ir atpažinti savo širdyje – ne toks lengvas užsiėmimas.

Katalikų Bažnyčia, kad ir kaip jos priešininkai besistengtų, niekada nemokė, jog žmogaus kūnas – tai kažkas gėdingo ir negražaus. Tačiau Bažnyčia nuolat primena Jėzaus žodžius apie tai, kad nuodėmė prasideda širdyje ir žvilgsnio netyrume.

Blogumas kyla ne dėl paties vaizdo, o dėl to, ką jis sukelia žmogaus širdyje. Vienas iš Dievo įsakymų – negeisi svetimo vyro ir svetimos moters. Todėl praktiniai pamąstymai būtų tokie: ką šioje aplinkoje patiria mano širdis ir ką reiškia mano buvimas ten su kitais žmonėmis – t. y. kokią žinią aš noriu savo vienokiu ar kitokiu elgesiu ištransliuoti?

Bet taip pat paklausčiau, kaip jis / ji jaustųsi, kai kas nors tokiame pliaže „rytų akimis“ jo / jos mylimą žmogų? Kaip elgtųsi, kai pastebėtų, jog jį patį kas nors iš artimų šeimos draugų nužiūrinėja?

Gebėjimas įžvelgti geidulius ir išvengti jų pavojaus yra labai svarbus, nes, jei to nėra, tampa labai lengva įteisinti nuodėmę.