2020 06 12

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

„Klausk „Bernardinų“: ar protestantai turi vienuolius ir vienuoles?

Vilma Sabutienė. Gedimino Šulco nuotrauka

Primename, kad tai – kassavaitinė rubrika, kurioje bandome atsakyti į Jums įdomius ir rūpimus klausimus. Džiaugiamės, kad sulaukiame elektroninių laiškų – o šios savaitės klausimas skirtas protestantų dvasingumo tradicijai.

Skaitytoja, nenorėjusi atskleisti savo vardo, klausia: ar protestantų bendruomenės turi vienuolius, vienuoles ir vienuolynus? Kas būdinga jų gyvenimo būdui? Kuo tokios vienuolijos skiriasi nuo katalikų vienuolijų?

Atsako liuteronų teologė Vilma Sabutienė:

Negaliu atsakyti, kaip yra pas visus protestantus – galiu papasakoti apie liuteronus.

Liuteronai šiais laikais turi vienuolynų, bet nedaug. Tai veikiau pavieniai atvejai, nei bendra tendencija, kaip, pavyzdžiui, Romos Katalikų Bažnyčioje. Yra vienuolijų – ir moterų, ir vyrų, ir taip vadinamų tretininkų, tai yra pasauliečių, susijusių su vienuolijomis. Taip pat kunigai gali laikytis celibato – viešai įžadai nėra duodami, bet tai paties žmogaus apsisprendimas, priimamas atsižvelgiant į tarnystes. Pavyzdžiui, kunigas, aktyviai užsiimantis kokia nors socialine veikla, pagalba pažeidžiamoms grupėms, kartais apsisprendžia nekurti šeimos, nes yra pasirinkęs tokią tarnystę.

Dar yra diakonisės. Tai nėra „moteriškos lyties diakonai“, o būtent diakonisės – teologiškai išsilavinusios, specialiai paruoštos bažnyčios narės, patarnaujančios misijoje, Evangelijos skelbime, mokyme, socialinėse veiklose. Pabrėžiu, kad diakonisės – tai ne vienuolės, bet tarp jų yra ir vienuolėmis būti apsisprendusių moterų.

Pasak Liuterio, Dievui nereikia mūsų darbų, bet jų reikia mūsų artimui. Būtent todėl kai kuriems žmonėms ir reiškiasi vienuolio gyvenimo pašaukimas, vedantis gyventi bendruomenėje arba vienumoje. Taip pat kai kurios tokios vienuolijos teikia galimybę mums, pasauliečiams, pabūti rekolekcijose arba tyloje. Tačiau liuteronai negarsėja kontempliatyviomis vienuolijomis. Žmogus pats gali pasirinkti taip gyventi, bet greičiausiai nerasime tokių kontempliatyvių vienuolijų, kaip katalikų.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Tikrai esu girdėjusi apie liuteronus benediktinus, tačiau norint apie tai sužinoti daugiau reiktų išsamiau domėtis. Kiek žinau, paprastai vienuolynai tiesiog susikuria vietoje, atsiradus poreikiui, kaip, pavyzdžiui, Vokietijoje, Bavarijoje 1949 metais buvo įkurta Kristaus brolijos bendruomenė. Ten – absoliuti dauguma sesučių, bet yra ir brolių, ir tretininkų. Greičiausiai tokios bendruomenės kuriasi, kad atlieptų į žmonių poreikį gyventi kartu, bendrai su kitais maldos žmonėmis, kartu veikti, pavyzdžiui, padedant daugiavaikėms šeimoms arba skurstantiems žmonėms. Žinoma, viskas prasideda nuo Evangelijos skelbimo, kartu darant meilės darbus.

Dažniausiai įsikuria vietos vienuolijų bendruomenės. Tai nebūtinai šeimos neturintys žmonės – gali būti našliai, gali būti jau brandūs žmonės, užauginę vaikus, jie taip pat tampa vienuoliais. Dažniausiai juos atskirsime ir iš išorės, iš aprangos, iš gyvenimo būdo, regulos. Jei nežinotum, kad tai liuteronas, greičiausiai pagalvotum, kad Romos katalikų vienuolis ar sesutė.

Ar bus duodami tokie įžadai, kokie yra būdingi katalikų vienuolijoms, priklauso nuo konkrečių atvejų – bendros Liuteronų bažnyčios vienuolių regulos ar nustatytų įžadų nėra. Greičiausiai pati vienuolija turės savo tvarką, bet ji nebus atsiradusi iš niekur, greičiau bus paremta Vakarų bažnyčios vienuolinės regulos pagrindais.

Liuteronų tikėjimas moko, kad dėl išganymo nieko nuo savęs nepridėsime daugiau, negu gavome Krikšto sakramente. Tai ir yra išteisinimas malone per tikėjimą. O pašaukimai – visi lygiaverčiai Dievo akyse. Ir jeigu tai leidžia pasitarnauti artimui, tai ir yra geras pašaukimas. Dėl to vienuolystė nebūtų išskiriama kaip kokybiškai kitokia. Vienuolystė yra liuteronų įvairiose pasaulio šalyse po truputį atrandamas dalykas, kylantis iš poreikio – ir paties į tokį pašaukimą atsiliepiančio žmogaus, ir bendruomenės, kurioje jis gyvena arba renkasi apsigyventi.

Turite klausimų apie religiją, kultūrą, visuomenę, mūsų redakciją ar kitas temas, kuriomis domimės? Rašykite adresu [email protected]!