2020 06 05

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min

„Klausk „Bernardinų“: Nelygybė Švenčiausioje Trejybėje?

Andrejus Rubliovas, „Švenčiausioji Trejybė“ (ikonos fragmentas), 1408–1425 m. Wikipedia.org nuotrauka

Sekmadienį Katalikų Bažnyčia švenčia Švienčiausiosios Trejybės iškilmę. Kaip rašoma Moderniajame Katalikų Žodyne, ši iškilmė siekia IV amžių, kai plito Ariano erezija, neigusi Kristaus dieviškumą ir kartu tikėjimo dogmą, kad Dievas yra Trijų Asmenų vienybė. Norėdami pabrėžti šią doktriną, Bažnyčios Tėvai sukūrė maldas ir himnus, kurie buvo kalbami ir giedami sekmadieniais kaip oficialios Bažnyčios maldos. Ilgainiui speciali šio pamaldumo išraiška pradėta švęsti kitą sekmadienį po Sekminių iškilmės. Šią Švenčiausiosios Trejybės iškilmę visuotine paskelbė popiežius Jonas XXII (1316–1334 m.).

Bažnyčia moko, kad Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia yra visiškai lygūs Trejybės Asmenys. Žinoma, suvokti šią dogmą – tikras išbandymas protui (o visiškai perprasti, ko gero, neįmanoma). Maža to, Biblija nepateikia išsamaus Trejybės slėpinio paaiškinimo – o kai kurios teksto eilutės, iš pirmo žvilgsnio, netgi prieštarauja šiai dogmai.

Artėjant Trejybės iškilmei, apie šias eilutes ir pakalbėsime. Dėkojame Bernardinai.lt skaitytojui už atsiųstą klausimą.

Juozapas Pričinas: „Užduodu kurį laiką kirbėjusį klausimą. Yra tokia Evangelijos pagal Joną eilutė:

„Jūs girdėjote, kaip aš pasakiau:

aš iškeliauju ir vėl grįšiu pas jus!

Jei mylėtumėte mane, džiaugtumėtės,

kad aš keliauju pas Tėvą,

nes Tėvas už mane aukštesnis“ (Jn, 28)

Kodėl Jėzus Dievą Tėvą vadina aukštesniu? Ar tai reiškia, kad Švenčiausioje Trejybėje yra hierarchija?

Taip pat ir ši ištrauka:

„Tačiau tos dienos ar tos valandos niekas nežino, nei dangaus angelai, nei Sūnus, tik Tėvas.“ (Mk 13, 32)

Kodėl Tėvas žino daugiau nei Jėzus?“

Kun. Rimas Skinkaitis. Vido Venslovaičio nuotrauka

Į klausimus atsako VDU Katalikų teologijos fakulteto dėstytojas, kun. dr. prof. Rimas Skinkaitis

„Trejybėje nėra žemiškojo pobūdžio hierarchijos. Visi dieviškieji asmenys yra lygūs savo prigimtimi ir esme. Evangelijoje, naudojant hierarchinę terminologiją, norima parodyti, kuo vienas asmuo Trejybėje skiriasi nuo kito.

Tėvas vadinamas „aukštesniu“, nes Jis yra meilės pilnatvė ir viso ko pradžia – taigi ir Dievo Sūnaus pradžia Meilėje. Tėvas yra „aukštesnis“, nes Jis siunčia Sūnų į žemiškąjį pasaulį. Tas, kuris siunčia, yra aukštesnis, o kuris siunčiamas yra žemesnis – tačiau ne pavaldumo, o meilės prasme. Dievas Tėvas nori savo Meile dalintis, ir Jis atsiveria. Todėl Jis iš savęs išsiunčia Meilę, ir ji tampa Sūnumi. Vėliau Tėvas nori ta savo Meile pasidalinti su žmonija. Šis Tėvo noras ir yra Sūnaus siuntimas į mūsų pasaulį.

Atsakant į antrąjį klausimą apie Mk 13, 32, reikia iš karto pasakyti, kad Trejybėje visų dieviškųjų asmenų žinojimas yra vienodas. Nei vienas asmuo nežino daugiau ar mažiau nei kiti. Nurodytoji eilutė nori pabrėžti sąsajas su Senajame Testamente pranašauta „Viešpaties diena“:

„Vargas laukiantiems VIEŠPATIES dienos!

Kodėl jūs laukiate VIEŠPATIES dienos?

Ji – tamsybė, o ne šviesa!

Tarsi kas nors bėgtų nuo liūto,

o užšoktų ant meškos

ar pareitų namo, ranka atsiremtų sienos,

ir būtų įgeltas gyvatės.

Argi nebus VIEŠPATIES diena tamsybė,

o ne šviesa, –

tamsi naktis be jokios prošvaistės?“ (Am 5, 18–20)

„Nes Galybių VIEŠPATS turi parengęs savo dieną

prieš visa, kas išdidu ir įžūlu.

Visa, kas išpuikę, bus nužeminta.“ (Iz, 12)

„Bet ta diena yra diena VIEŠPATIES, Galybių DIEVO, – jo atpildo diena, kai jis atmokės savo priešams.“ (Jer 46, 10)

„Viešpaties dienos“laiko negali numatyti niekas, tik vienas Dievas. Tad sakydamas, kad apie tą ateisiantį įvykį žino „tik Tėvas“, Jėzus patvirtina, jog Senojo Testamento pranašystė yra tikra, ir kad ji tikrai išsipildys.

Dogmatinio, arba Trejybės sarkofago fragmentas, apie 350 m. Tai – ankstyviausias išlikęs meno kūrinys, vaizduojantis Trejybę. Wikipedia.org nuotrauka

Iš kitos pusės, evangelistas Morkus Jėzų laiko tik Sūnumi, kuris nėra Tėvas. Todėl ir Morkui atrodo, kad Sūnus negali visko žinoti, kaip Tėvas. Tačiau Kalchedono visuotiniame susirinkime 451 m. krikščionys, svarstydami šį klausimą, priėmė kristologinę dogmatiką, kuri moko, kad Kristus, būdamas ne tik visiškai žmogus, bet ir visiškai Dievas, yra visa savo esme vienas su Tėvu – todėl Kristus turi pilną viso ko pažinimą kartu su Tėvu.“

Turite klausimų apie religiją, kultūrą, visuomenę, mūsų redakciją ar kitas temas, kuriomis domimės? Rašykite adresu [email protected]!