2022 02 22

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Knygų mugėje – I. Vaišvilaitės, K. Sabaliauskaitės ir A. Švedo pokalbis apie Vilnių

Kultūros istorikė dr. Irena Vaišvilaitė ir knygos viršelis. Domanto Umbraso nuotrauka

Vilniaus knygų mugės lankytojai turės galimybę sudalyvauti unikaliame pokalbyje – angliškojo Irenos Vaišvilaitės knygos „Pasivaikščiojimai po krikščioniškąjį Vilnių“ (Walks in Christian Vilnius) leidimo proga apie kitąmet jubiliejų švęsiančią Lietuvos sostinę bei įvairialypį santykį su ja pasikalbėti susės knygos autorė, kultūros istorikė dr. I. Vaišvilaitė ir menotyros mokslų daktarė, rašytoja Kristina Sabaliauskaitė, o pokalbį moderuos kultūros istorikas doc. dr. Aurimas Švedas.

Walks in Christian Vilnius“ – tarptautinei auditorijai skirtas nuoseklus kultūrinis vadovas. Ši knyga nėra krikščionybės Vilniuje ar Lietuvoje istorija, nors joje gausu istorinių nuorodų. Tai veikiau bandymas pamatyti Vilniuje ne tik miesto grožį, bet ir jo prasmę, atrasti ryšius, siejančius dailias menines formas su kultūron įaugusiu tikėjimu, jo pasakojimais, simboliais ir ženklais.

Pokalbis suplanuotas šeštadienį vasario 26 d. 14 val. LITEXPO 5.1 salėje.

Pasivaikščiojimai – senas ir patikrintas žanras

Lietuviškas knygos leidimas pasirodė daugiau kaip prieš penkerius metus (išleido leidykla „Baltos lankos“), o pati autorė pažymi, kad tuomet knygai atsirasti padėjo atstumas nuo aprašomo objekto, t. y. apie Vilnių rašyta Romoje ir Prahoje. Na, o angliškasis knygos leidimas gimė autorei jau sugrįžus į Vilnių. 

„Nuo 2020-ųjų gyvenau Vilniuje ir dėl pandemijos ribojimų bei asmeninių priežasčių iš jo nebuvau išvažiavusi. Todėl Vilnių išvaikščiojau iš naujo. Ir turiu pasakyti, kad santykis su juo iš esmės nepasikeitė – tai labai daugiaveidis ir labai įdomus miestas, nors ir kenčiantis nuo itin paviršutiniško požiūrio į jo plėtrą bei tvarkymą. Bet būtent pandemija daugelį vilniečių paskatino geriau pažinti ir įvertinti Vilnių. Tai rodo ženkliai išaugęs miesto bendruomenių aktyvumas, dėmesys tam, kas vyksta aplink, savivaldybės sprendimų kvestionavimas“, – sako I. Vaišvilaitė.

Paklausta, kaip įsivaizduoja savo angliškojo knygos leidimo skaitytoją, kultūros istorikė sako, kad tai – skubančiame pasaulyje prabangą neskubėti sau suteikiantis žmogus. 

„Pasivaikščiojimų vadovų žanras yra senas. Jis skirtas daugiau laiko turinčiam arba pakartotinai į miestą sugrįžtančiam atidesniam, daugiau sužinoti ir suprasti norinčiam lankytojui arba atvykėliui, kuris mieste gyvens ilgesnį laiką ir yra linkęs dalį laisvalaikio skirti neskubriems pasivaikščiojimams. Na, mano knygos atveju toks asmuo dar turėtų domėtis krikščionybės istorija mieste, kuriame tiek daug bažnyčių. Beje, angliškas vadovas, skirtingai nuo lietuviškosios versijos, turi detalius maršrutų žemėlapius ir lanksčius viršelius su atvartais ir tinka patogiam nešiojimuisi“, – teigia knygos autorė.

Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė. Pauliaus Gasiūno nuotrauka
Kultūros istorikas doc. dr. Aurimas Švedas. Edgaro Kurausko nuotrauka

Knyga – pretekstas nerti gilyn

„Daug kartų suplėšytas Lietuvos istorijos ir kultūros audinys išsaugojo nenutrauktas gijas, kurios kaip mitinės Ariadnės siūlas gali padėti rasti taką prie gyvojo vandens versmių, be kurių Vilnius nebūtų tas, kas jis yra – vienas iš didžių Europos miestų, kurio nepažįstant ir nežinant apie čia besiskleidusią įvairialypę krikščioniškąją tradiciją neįmanoma kaip reikiant suprasti ne tik Lietuvos, bet ir Europos“, – knygos anotacijoje cituojama jos autorė.

O renginį moderuosiantis kultūros istorikas Aurimas Švedas sako, kad gilinantis į temą ir kuriant pokalbio planą sustiprėjo noras abi pašnekoves įtraukti į dialogą.

„I. Vaišvilaitė ir K. Sabaliauskaitė – savitą ir įdomią mąstymo bei rašymo apie Vilnių patirtį turinčios autorės. Todėl Irenos knyga „Pasivaikščiojimai po krikščioniškąjį Vilnių“, manau, yra puikus atspirties taškas eiti tolyn ir kalbėtis apie tai, kaip skirtingos Vilniuje gyvenančių žmonių tapatybės nulemia santykį su šiuo miestu, kaip svetimas kultūrinis kontekstas leidžia atpažinti tam tikras prasmes, kurių būnant arti galbūt nesimato, galiausiai pasikalbėti apie tai, ar mums pavyko Nepriklausomybės epochoje prakalbinti miestą, išgirsti jo nutildytus pasakojimus“, – apie būsimą pokalbį pasakoja A. Švedas.

„Pasivaikščiojimai po krikščioniškąjį Vilnių“ – pirmas nuoseklus kultūrinis vadovas po daugiakonfesį ir daugiatautį Vilnių. Nuolat pabrėžiama, kad Vilniuje sugyveno krikščionybė, judaizmas ir islamas, tačiau ne tik tai, bet ir ilgalaikė Rytų ir Vakarų, arba graikų ir lotynų, krikščioniškųjų tradicijų kaimynystė Lietuvos sostinėje yra išskirtinė Europoje. Knygoje kalbama apie Rytų ir Vakarų krikščionybės palikimą ir dabartį Vilniuje, suprantamai atskleidžiamos ir su šių dienų patirtimi susiejamos pamirštos arba dabarties kasdienybei tolimos kultūros vertybių prasmės.

Knyga siekia atgaivinti pasivaikščiojimų žanrą ir urbanistiniame Vilniaus audinyje išskirti su religiniu miesto gyvenimu susijusias temas. 

Pokalbis suplanuotas vasario 26 d. 14 val., LITEXPO 5.1 salėje.

„Baltų lankų“ informacija

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Svarbu!

Įsivaizduokite, vieną dieną Jus pasiekia tokia žinia –
dėl finansinių sunkumų „Bernardinai.lt“ stabdo savo veiklą.

Darome viską, kad taip neatsitiktų, bet mums reikia Jūsų pagalbos.
Paremkite dabar, kad galėtumėte skaityti „Bernardinai.lt“ ir rytoj.