2020 08 13

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min

Ko iš tiesų ieškome kūriniuose apie gamtą?

Dariaus Babelio fotografija

Žmogų masinantis paslapčių ir įkvėpimo kupinas gamtos pasaulis ir emociniu išsigelbėjimu kartais tampantis ne tik buvimas gamtoje, bet ir santykis su gyvūnais, medžiais, paukščiais bei kitais gamtos kūriniais – nuo seno žinomas fenomenas.

Gyvenimas gamtoje bei gamtos ritmu, kadaise laikytas visiškai natūraliu dalyku, vėliau – veikiau keistuolių ir atsiskyrėlių pasirinkimu, o ne taip seniai – tiesiog dykaduonišku buvimu, dabar vėl įgauna naujų atspalvių ir… sparčiai populiarėja. Drauge populiarėja ir apie žmogaus ir gamtos santykį pasakojančios knygos.

Kuo tokios knygos traukia skaitytojus? Ką jos duoda ir ko mes patys ir pačios ieškome knygose apie žmogaus ir gamtos ryšį?

Autentiškos patirtys

Regis, visi – ir tie, kurie turi prabangos daug laiko praleisti gamtoje, ir tie, kurie tokio buvimo stokoja bei ilgisi, ir tie, kurie tiesiog yra smalsūs, – atsigręžė ne tik į gamtą, bet ir į knygas apie gamtą. Knygas, kuriose paprastai pasakojamos istorijos iš gamtos gyvenimo, pateikiami įtaigūs, dramatiški ir poetiški aprašymai bei įdomūs moksliniai faktai.

Tačiau skaitytojus bene labiausiai įtraukia tai, kad šiose knygose pateikiama unikali ir autentiška pačių autorių patirtis, tiesioginiai išgyvenimai ne tik stebint ar tyrinėjant gamtą, bet ir užmezgant su ja aktyvų santykį. Neretai tokie pasakojimai – tai drauge ir mėginimas atrasti ir užčiuopti savo vietą po saule, išgyventi sunkius jausmus bei patirtis, per gamtos procesus suvokti ir įprasminti žmogiškąją egzistenciją.

Pavyzdžiui, lietuvių kalba pasirodys pasaulyje išgarsėjusi šio žanro knyga – Helen Macdonald romanas H Is for Hawk. Knygą, kurioje pasakojama autorės patirtis apie tai, kaip netikėtai netekusi tėvo ir išgyvendama didžiulį sielvartą ji nusprendė prisijaukinti ir ištreniruoti vištvanagę, išleis „Baltos lankos“.

Knygos ašis – netekties skausmas, gedulas, depresija, neviltis ir sunkūs išgyvenimai, kuriuos pamažu pakeitė suvokimas, kad į gyvenimą Helen grąžins tiktai paukščiai.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

„Tuo metu, kai nebesupratau, ką jaučiu ir kaip jaučiuosi, vienintelis dalykas, dėl kurio buvau visiškai tikra, – tai faktas, kad noriu prisijaukinti vištvanagį ir išmokyti jį medžioti. Manuoju išsigelbėjimu tapo Mabel – paukštė, su kuria gyvenau 24 valandas per parą, kuria rūpinausi ir stebėjau, o man ėmė atrodyti, kad aš – tai ji. Tiesa, tam, kad atvirai, be pagražinimų papasakočiau savo istoriją, kad nuspręsčiau rašyti knygą, man reikėjo nemažai laiko – kone septynerių metų“, – interviu yra sakiusi autorė.

Pasaulį pakerėję unguriai

Viena iš Lietuvos skaitytojams jau gerai pažįstamų tokio žanro knygų – švedų autoriaus Patriko Svenssono knyga Apie ungurius ir žmones (leidykla „Baltos lankos“). Rugpjūčio 20 d. 18 val. Vilniuje, Lukiškių aikštėje, įsikūrusioje atviroje skaitykloje „Vilnius skaito“ vyks diskusija apie tai, kuo pasaulį taip pakerėjo unguriai ir kodėl mus traukia bei domina knygos apie žmogaus ir gamtos santykį. Renginyje dalyvaus žurnalistė Jolanta Kryževičienė, apžvalgininkas Audrius Ožalas bei publicistas Donatas Puslys.

Knygoje autoriaus vaikystės prisiminimai apie gyvenimą paprastoje darbininkų šeimoje, naktinę ungurių žūklę bei keliones mėnesienoje poetiškai sujungiami su skyriais, atskleidžiančiais unikalius ir tikrai ne visiems žinomus gamtos istorijos faktus apie ungurius ir – tai ne mažiau svarbu – jų tyrinėtojus.

Knygos vertėja iš švedų kalbos Alma Braškytė interviu yra sakiusi, jog P. Svenssono knyga – „tai tolygiu žingsniu judantis pasakojimas apie aplink mus esantį, bet dažniausiai ignoruojamą gamtos pasaulį kaip pamirštus mūsų pakibusios tikrovės ramsčius. Knyga grąžina seniai pamirštą pasaulio polifoniškumo pojūtį. Ir perspėja, kad tuos ramsčius ir tą polifoniją galime negrįžtamai prarasti“.

Nuostabos ir prasmės šaltinis

Knygų apie gamtą populiarumo padidėjimas neretai siejamas su egzistencinės prasmės poreikiu, taip pat su noru išgyventi ar prisiminti pirmapradį nuostabos jausmą, aplankantį stebint gamtą, būnant joje.

Toji prasmė – kažkas, ko ilgimės, ką nujaučiame, o, regėdami nuolatinius ne tik kalbų, bet ir akivaizdžius klimato kaitos ir gamtos nyksmo ženklus, gal net bijome įvardyti: esame gamtos dalis, esame nuo jos priklausomi ir esame susieti nenutraukiamais ryšiais. Alkstame ir ilgimės prasmės, o gamta pasirodo kaip ta vieta, kur jos vis dar galima ir dera ieškoti.

Galų gale skaitymas apie gamtą, dar labiau – buvimas gamtoje išryškėja kaip galinga ir neaprėpiama paties gyvenimo metafora. O knygos apie tai – tai žmogaus gyvenimo etapų bei įvykių atgarsių paieškos, mėginimas rasti, aprašyti ir užfiksuoti, ką išgyvename, tačiau ne visada gebame patys įvardyti ar juo labiau įrašyti į platesnį pasaulio, gamtos ir savo pačių gyvenimo kontekstą.

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.