Kodėl jaučiame karštį, šaltį ir spaudimą? Už atsakymus – pirmoji šiemet Nobelio premija

Kaip teigia Nobelio komitetas, mūsų gebėjimai jausti karštį, šaltį ir lytėti yra gyvybiškai svarbūs, kad išliktume – ir sustiprina bendravimą su mus supančiu pasauliu. Kasdienybėje šiuos pojūčius laikome savaime suprantamais, tačiau kaip nerviniai impulsai veikia, kad galėtume pajusti temperatūrą ir spaudimą? Šį klausimą ir išsprendė šių metų laureatai.

D. Juliusas savo tyrimams panaudojo kapsaiciną – aitrų čili pipirų ekstraktą, sukeliantį deginimo pojūtį – kad surastų ir nustatytų odos nervų galūnėse esantį receptorių (jį pavadino TRPV1), kuris reaguoja į karštį. Vėliau mokslininkas su kolega A. Patapoutianu, panaudoję cheminį ekstraktą mentolį, atrado TRPM8 – receptorių, kurį aktyvuoja šaltis.

A. Patapoutianas užsiėmė ir kitais eksperimentais. Jis atliko tyrimus su jautriomis ląstelėmis ir nustatė receptorius, kurie reaguoja į mechaninius dirgiklius (juos sukelia fiziniai pokyčiai, tokie kaip kontaktas su kitais objektais ar spaudimas) odoje ir vidiniuose organuose. Buvo atrasti nauji ir iki šiol nežinoti spaudimui jautrūs jonų kanalai (grupė baltymų), pavadintas Piezo1 ir Piezo2; graikų kalboje πίεση (píesi̱) reiškia „spaudimą“.

Anot Nobelio komiteto, šie proveržį sukėlę atradimai davė pradžią intensyviems moksliniams tyrimams, todėl greitai sužinojome, kaip mūsų nervų sistema jaučia šilumą, šaltį ir mechaninius dirgiklius. Laureatai nustatė svarbias trūkstamas grandis, bandant suprasti sudėtingą mūsų pojūčių ir aplinkos sąveiką.

Nobelprize.org ir bernardinai.lt informacija