Kodėl kojinės ir vėl liks be poros per Kalėdas

– susiplanuoti minimalų susidūrimą su prekybos centrais ir kitomis išprotėjusio pirkimo vietomis;

– neprisiimti užduočių, kurias vadinu „laiko siurbikėmis“;

– visus „reikia tą ar aną“ žiūrėti kritiškai: ar tikrai reikia?

– neįsipareigoti niekam sukurti kalėdinės nuotaikos, iliuzijos ar fikcijos. Dalis Kalėdų ryto laimės priklausys nuo to, kaip sutarsime šiandien, rytoj ir likusią darbo savaitę;

– kalėdiniai darboviečių vakarėliai yra užskaitomi, net jei dalyvauju tik 20 min. Arba galima perkelti į sausį. Juk nieko baisaus: katalikams Kalėdos baigsis vasario 2 dieną, darželis savo šventinę kultūrkę perkėlė į vasarį pas „Aną Frank“;

– melstis galima visur. Transporto spūstis yra vieta pasaulį laiminti arba keikti. Man rinktis;

– prisiminti, kad papuošta eglutė, kuri nepateko į feisbuką, vis tiek egzistuoja ir teikia džiaugsmo;

– neplauti langų, net jei suveiks kiaulystės dėsnis, pradės šviesti skaisti saulelė, badydama į dėmes ant langų. Ir kojinės stalčiuje Kalėdas pasitiks be savo poros;

– palaikyti, bet negelbėti tų, kurie šį laiką išgyvena depresijoje. Neprievartauti iš jų šypsenų ir džiaugsmo;

– jei reikės rinktis: pakuoti dovanas ar miegoti, pasirinkti miegą;

– susitaikyti, kad dovanos gali nepatikti, bet ramus artumas ir švelnumas yra gerai visiems;

– nešti ramybę. Skirti laiko jai pasisemti ir nešti. Dievo dovanotą ramybę beprotiškam mūsų pasauliui;

– turėti atsitraukimo strategiją. Numatyti, kurie dalykai bus prioritetiniai, ir jų laikytis. Neįsisukti į prieškalėdinę karuselę. Jei įsisuksiu, stabdyti pamažu, kad nesumėtytų emocijų mašinos;

– prisiminti, kad bus nenumatytų dalykų. Kasdien. Kai jie pasirodys, ramiau jų imsiuosi;

– prisiminti, kad viskas praeina. Lieka tik meilė. O tada mums nebaisios jokios bėdos: nei Velykos, nei Kalėdos.

Apkabinu malda!