2023 03 05
Vidutinis skaitymo laikas:
Kodėl Kristupo Kolumbo ekspedicija prasidėjo Paloso mieste?

Iki šiol nėra sutariama, kurioje Bahamų saloje išsilaipino Kristupas Kolumbas. Mažiausiai dvi – Vatlingas ir Samana Cay – pretenduoja į San Salvadoro pavadinimą – taip savo išsilaipinimo krantą pavadino Amerikos atradėjas.
Tačiau tiksliai žinoma, kad ekspedicija išplaukė iš Paloso miestelio, kuris tuo metu buvo Sevilijos karalystės sudėtyje. Įdomu, kodėl tokia svarbi kelionė prasidėjo mažame žvejų miestelyje, o ne Kadise ar Sevilijoje?
Taip, yra žinoma, kad ekspedicija turėjo ruoštis Kadise, tačiau 1492 m. vasarą miesto uostas buvo užkimštas laivais, kroviniais ir žmonėmis. Po Granados karalystės žlugimo visiems Andalūzijos žydams teko rinktis – arba atsiversti į krikščionybę, arba išvykti. Laiko buvo duota iki rugpjūčio 10 dienos. Vis dėlto tūkstančiai šeimų pasirinko išvykimą, paskubom susirinko mantą ir patraukė į Andalūzijos pakrantes. Trijų ilgam pririštų prie krantinės laivų ruošimas Kadiso uostui rūpėjo mažiausiai.
Ekspedicijai buvo numatytas dviejų milijonų maravedí (tų laikų piniginis vienetas) biudžetas. Mokslininkai apskaičiavo, kad šiais laikais ši suma prilygtų kiek daugiau nei milijonui eurų. Pinigus Naujojo pasaulio atradimo ekspedicijai rinko pačiais įvairiausiai būdais. Karalystės biudžetas skyrė daugiau nei pusę sumos – 1,4 milijono, apie pusę milijono teko skolintis ir prisidėti net pačiam Kristupui Kolumbui.





Pirmoji skylė biudžete prairo paaiškėjus, kad į planus įtrauktas tik vieno laivo paruošimas, o ekspedicijai reikėjo trijų. Kaip tik tuo metu teismas nubaudė Paloso miestelio gyventojus už piratavimą ir nelegalią žvejybą atviroje jūroje, o vietoj baudos teisėjas pasiūlė prisidėti prie ekspedicijos ir parengti kelionei du papildomus ekspedicijos laivus, tuo metu stovėjusius Paloso uoste.
Netrukus čia buvo perkelta ir „Santa María“. Taip Palosas tapo ekspedicijos paruošimo uostu, o vietos jūrininkai sudarė beveik du trečdalius laivų įgulos. Šią vietą ir jūrininkus Kristupas Kolumbas gerai pažinojo, nes ilgą laiką gyveno šalia esančiame La Rábida vienuolyne.
Paloso uostas buvo medinis, ir jo liekanos iki šių dienų neišliko, tačiau uostą dabar simbolizuoja Muelle de las Carabelas (Karavelių molas), kuriame plūduriuoja visos trys ekspedicijos laivų – „Pinta“, „Niña“ ir Santa María“ – natūralaus dydžio kopijos. Šie laivai buvo pastatyti Isla Cristina uoste ir iš pradžių nuplukdyti į „Expo 92“ Sevilijoje minint 500 metų Amerikos atradimo jubiliejų. Po parodos laivus nutarta perplukdyti į Palosą, kur tam įrengtas improvizuotas uostas ir pastatytas paviljonas ekspozicijai.
Muelle de las Carabelas yra Palos de la Frontera pakrantėje, netoli La Rábida miesto. Privažiavimo kelias yra A-5025, jungiantis Palosą su N-442, vedančiu į Huelvą.
Ispanijos pietuose esanti Andalūzija fotografei Laimai Druknerytei ir Mindaugui Stongvilui yra jų antrieji namai. Puslapyje Virgenextra.lt jie pasakoja istorijas apie regiono lankytinas vietas, gastronomiją, kultūrą, tradicijas ir papročius, šiltus bei draugiškus andalūzus, kurie ir padeda keliautojams pažinti šį kraštą. Laima ir Mindaugas kviečia apie Andalūziją ne tik skaityti, bet ir atvykti čia pasisvečiuoti, nekantraudami parodyti tai, ką šis kraštas turi geriausio.
Naujausi

Filosofė O. Šparaga: „Baltarusijoje vyksta pokyčiai, kurių negalima atšaukti“

Atsisveikinimas su fotomenininku Algimantu Žižiūnu

Venancijus Ališas ir Petras Babickas. Brazilija – jų likimas

Baimė prarasti darbą trukdo apsiginti nuo smurto

Virtuali paroda, skirta Algirdo Statkevičiaus 100-osioms gimimo metinėms

Popiežiaus maldos intencija balandžio mėnesiui

Iš nuolatinio „aš nežinau“ gimstanti poezija. Apie W. Szymborskos eiles ir išlaisvinantį humoro jausmą

Jeruzalės Sopulingoji

Mykolas Elvyras Andriolis. Iš saulėtosios Italijos – į 1863-iųjų sukilimo verpetą

E. Gudas: Lietuvos aristokratų tinklas nukentėjęs labiausiai

Abatas Mauro-Giuseppe Lepori – vienuolis, kurio širdis pasaulio dydžio
