Kodėl pornografija – destruktyvu?

Nors ir kaip sparčiai mes nebesigėdijame prabilti apie mus kamavusias ar tebekamuojančias priklausomybes, visgi mūsų visuomenėje garsiai kalbėti apie priklausomybę pornografijai vis dar yra šioks toks tabu.

Siekdamas atverti gėdos šydą, L. Valeika į laidą pasikvietė jauną vaikiną Eriką, kuris sutiko viešai papasakoti, kaip jis sėkmingai įveikė šią klastingą priklausomybę.

Eriko istorija

Erikas mokėsi katalikiškoje mokykloje. Visgi net tokia mokymosi įstaiga neapsaugojo vaiko nuo pornografijos.

Erikas pirmą kartą pornografinį turinį pamatė būdamas 8-erių. Iš pradžių bendraamžiai jam parodė nuotraukų. Po neilgo laiko tarpo Erikas susipažino ir su pornografiniu vaizdo turiniu. Pradžioje jam užtekdavo pasižiūrėti tokio turinio klipus kartą per mėnesį, tačiau bręstant ir pradėjus žengti į paauglystę, pornografiją jis ėmė žiūrėti dažniau, kol buvo pasiektas toks etapas, kad tokius videofilmus pradėjo žiūrėti beveik kiekvieną dieną.

Pašnekovas apie pornografijos žiūrėjimo žalą suprato tada, kai pastebėjo, kad jis prarado minčių tyrumą. Mokykloje pamatęs merginą jaunuolis nesugebėdavo sustabdyti į galvą ateinančių fantazijų apie pornografiniuose filmuose matytų scenų įgyvendinimą su ta konkrečia mergina. Erikas prisipažįsta, kad tokios mintys aplankydavo ir pamačius jaunesnę bei dailesnę mokytoją ar netgi kai kurių bendraklasių motinas. Erikui labai nepatiko, kad be jokių valios pastangų tokios mintys jam į galvą ateidavo savaime.

Pornografijos žiūrėjimą dažniausiai lydi ir masturbacija. Būdamas jaunas paauglys, Erikas dėl tokio savo elgesio sielojosi. Tuo tarpu Lukas, apmąstydamas ir savo patirtis, prisimena, kad jo bendraklasis sakė, jog visi vaikinai taip elgiasi. Norėdamas dar labiau jį nuraminti, bendraklasis tvirtino, kad tokia veikla taip pat užsiiminėjo ir kai kurios jų klasės merginos.

Pornografijos pavojai

Erikas nemažai galvojo apie tokį savo elgesį. Giliai širdyje jis jautė, kad įprotis žiūrėti pornografiją nėra geras dalykas. Pašnekovas pradėjo domėtis apie pornografijos žalą. Jam labai įstrigo faktas, rastas internete, kad dėl pornografijos žiūrėjimo  70 proc. šeimų išsiskiria.

Vaikinas ėmė nuogąstauti, kad, kai jis ateityje turės žmoną ir jeigu dar nebus atsikratęs priklausomybės pornografijai, tai jis bus blogas sutuoktinis.  Jis galvojo, kad tokiu atveju, net ir turėdamas žmoną, jis vis vien žiūrės pornografiją. Erikas sielojosi, kad, pamatęs kokią nors nepažįstamą merginą gatvėje, nevalingai pradės fantazuoti apie veiksmus, kurie yra už santuokos ribos. Vaikinas galvojo apie savo ateitį ir nerimavo, kad, jau būdamas vedęs, bet vis dar priklausomas nuo pornografijos, jis bus neištikimas savo žmonai.

 

Mąstydamas apie tokius neigiamus ateities scenarijus, Erikas pajuto neišvengiamą būtinybę kaip nors atsikratyti įpročio žiūrėti pornografinio turinio videoklipus.

Šios laidos pašnekovas taip pat prabilo ir apie dar vieną tokių filmų pavojų. Erikas suprato, kad ateityje su būsima žmona negalės įgyvendinti pornografiniais filmais sužadintų fantazijų. Jaunuoliui užteko išminties suvokti, kad tai, kas juose rodoma, realiame gyvenime neįvyks.

Laidos vedėjas pritaria pašnekovo išsakytoms mintims. Dėl per dažno pornografijos žiūrėjimo vaikinai į merginas pradeda žiūrėti lyg į kokią nors prekę. Nebeturi reikšmės merginos asmeninės savybės, reikšminga tampa tik išorė.

Abu laidos pašnekovai pripažino, kad tokia veikla iš tikrųjų jiems atrodė gėdinga. Jie suvokė, kad tiek pornografijos žiūrėjimas ir tai lydėjusi masturbacija, tiek pačios mintys bei fantazijos apie minėtų filmų turinio išpildymą realybėje su merginomis ar moterimis, nepatinka nei Dievui, nei jiems patiems.

Laidos vedėjas sako, kad dėl šių priežasčių ir apima kaltės bei netgi savęs paties niekinimo jausmas.

Priklausomybės įveikimo būdai

Laidos pašnekovas, paklaustas, kokie buvo pirmi žingsniai pradedant kovą su šia priklausomybe, sako, kad visų pirma jam padėjo suvokimas, kad Dievas jį myli. Dievas nekaltina tavęs. Žinoma, Dievas yra nusivylęs tavo daromomis nuodėmėmis. Bet tai nereiškia, kad Dievas yra nusivylęs tavimi. Pašnekovas teigia, kad Dievas nesmerkia tavęs. Smerkimo jausmas kyla iš piktojo. Erikas, pajutęs Dievo meilę, suprato, kad su Dievo pagalba jam ir pavyks keisti tuos jo gyvenimo būdo įpročius, kurių jis norėjo atsikratyti.

Po to Erikas pradėjo apie šiuos dalykus kalbėtis su tais žmonėmis, kuriais pasitiki. Jis rado bendraminčių, kurie vienas kitam padėjo kovoti su šiomis pagundomis ir priklausomybėmis. Erikui buvo svarbu išgirsti kitų žmonių sėkmingai įveiktos kovos receptus. Tokio bendravimo dėka jis mokydavosi iš kitų žmonių patirties.

Taip pat Erikas šia tema kalbėdavosi ir su dvasininkais. Jis sako, kad šioje jo laimėtoje asmeninėje kovoje jam labai padėjo Bažnyčia.

Laidos vedėjas antrina pašnekovui pasidalindamas ir savo patirtimi. Lukas iš pradžių pripažino sau, kad jis nuodėmingai elgėsi visų pirma dėl to, kad toks elgesys jam teikė malonumą. Visgi žinodamas, jog taip elgtis negalima ir dar kad toks elgesys yra žalingas, jis pradėjo prašyti Dievo, kad padėtų jam pradėti nekęsti šitos veiklos.

Lukas teigia, kad, jausdamas neapykantą nuodėmingam elgesiui, net ir pajutęs gundymus, turėsi nepalyginamai daugiau jėgų jiems atsispirti. Šioje vietoje ne be reikalo Lukas prisiminė žodžius iš Naujojo Testamento: „Tu pamilai Teisumą ir nekentei nedorybės“ (Žyd 1, 9).

Taigi, įveikti pornografijos priklausomybę gali padėti šie keli būdai:

1. Pripažinti sau, kad esi priklausomas;

2. Pradėti kalbėtis apie šiuos dalykus su kitais patikimais žmonėmis. Palaikyti vieniems kitus šioje kovoje. Nebijoti išsisakyti apie savo elgesį. O sėkmingai įveikusiems šią priklausomybę dalintis savo asmenine patirtimi su tais, kurie dar tik pradeda šią asmeninę kovą;

3. Tikintis žmogus arba bent jau skeptiškai nežiūrintis į Bažnyčią labai didelę paramą gali atrasti pačioje religijoje. Svarbu yra prašyti Dievo suteikti jėgų šioje kovoje;

4. Taip pat būtina suvokti, kad per vieną dieną greičiausiai nepavyks pažaboti įpročio žiūrėti pornografiją. Visgi svarbu yra mažinti tokio elgesio dažnumą ir tai pradėti daryti vis rečiau ir rečiau, kol galiausiai šis įprotis bus visai pažabotas.

Laidos dalyviai taip pat prabyla ir dar apie kelis patarimus, galinčius padėti šioje kovoje:

• Malda;
• Buvimas su tikinčiaisiais;
• Biblijos skaitymas;
• Pasninkas.

Pašnekovai pabrėžia, kad net ir suklupus šioje kovoje nereikia nusivilti savimi ir pradėti galvoti, jog esi silpnas ir beviltiškas, dėl to nuleisti rankas. Reikia nepasiduoti ir toliau kovoti su šiuo įpročiu.

Ši kova gali trukti ilgai. Erikas atvirai sako, kad jo kova truko 5-erius metus, kol jis pasijautė galutinai laisvas nuo pornografijos.

Suklupus labai svarbu nepamiršti troškimo ir noro išsivalyti. Nusidėjus negalima pasinerti į gėdos jausmą ir užsidaryti savyje. Būtina kalbėti apie savo suklupimus. Todėl tikinčiam žmogui yra labai naudinga ir reikalinga po suklupimo kaip galima greičiau nueiti išpažinties. Šioje kovoje gali tekti tokias išpažintis kartoti daugybę kartų. Bet, kaip laidos vedėjas ir pašnekovas sutaria, kovojant šią kovą yra būtina nepasiduoti ir iki galo būti atkakliems.

Parengė Dominykas Bolšakovas