Kodėl taip skubiai paskirtas naujasis Rusijos ambasadorius prie Šv. Sosto?

Šveicarijos gvardija stovi rikiuotėje priešais Apaštalų rūmus, kur vyko Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas su popiežiumi Pranciškumi Vatikane 2019 m. liepos 4 d. V. Putinas vizito metu susitiko ir su Italijos vadovais. EPA-EFE nuotrauka

Balandžio pradžioje Rusijos ambasada Italijoje įgijo naują vadovą. Pietų Europos reikalus ir italų kalbą gerai perpratęs Aleksejus Paramonovas pakeitė kadenciją baigiantį Sergejų Razovą. Prieš išvykdamas į misiją Italijoje, 61 metų A. Paramonovas vadovavo Užsienio reikalų ministerijos Pietų Europos departamentui, penkerius metus ėjo generalinio konsulo pareigas Milane.

Pokyčių įvyko ir Vatikane. Gegužės 16 d. naujuoju ambasadoriumi prie Šventojo Sosto tapo Ivanas Soltanovskis. Jis pakeitė kadenciją baigusį kolegą Aleksandrą Avdejevą, kuris pareigas pradėjo eiti 2012 m. pabaigoje, likus keliems mėnesiams iki popiežiaus Benedikto XVI atsistatydinimo.

Naujasis paskyrimas įvyko ypač greitai, mažiau nei per savaitę. Toks skubus ilgamečio ambasadoriaus A. Avdejevo pakeitimas vienareikšmiškai rodo, kaip Rusijai yra svarbu išlaikyti veikiančią komunikacijos su Vatikanu liniją. Pasak Aleteia.org, I. Soltanovskis puikiai išmano Europos saugumo klausimus ir sumaniai nardo daugiašaliame kontekste. Šios jo savybės yra strategiškai svarbios misijai Vatikane.

A. Avdejevas – radęs raktą į popiežiaus širdį

Tačiau I. Soltanovskis yra technokratiškesnis nei jo pirmtakas, 80-metis buvęs Rusijos kultūros ministras ir ambasadorius Prancūzijoje, sugebėjęs sukurti pasitikėjimo ir abipusės pagarbos santykius su popiežiumi. Pastaraisiais mėnesiais popiežius keletą kartų viešai gyrė A. Avdejevą, apibūdindamas jį kaip „humanistą, žmogų, kovojantį už lygybę“.

Rusijos ambasadorius prie Šv. Sosto Aleksandras Avdejevas šias pareigas pradėjo eiti 2012 m. pabaigoje, likus keliems mėnesiams iki popiežiaus Benedikto XVI atsistatydinimo. Wikipedia.org nuotrauka

Karui prasidėjus A. Avdejevas išties atliko svarbų diplomatinį vaidmenį Romoje. 2022 m. vasario 25 d., praėjus kelioms valandoms nuo konflikto pradžios, pontifikas, sulaužydamas protokolą, aplankė diplomatą jo ambasadoje Via della Consolazione gatvėje, tiesiai priešais Šv. Petro aikštę. Pranciškus prašė ambasadoriaus asmeniškai perduoti Maskvai raginimą nutraukti karą. Tai buvo stiprus ir vienareikšmiškas simbolinis gestas.

Tęsdamas savo asmeninę taikos diplomatiją, popiežius Pranciškus ne kartą tarpininkavo humanitariniais klausimais. Rusijos ambasadoriui yra perdavęs kelis ukrainiečių kalinių sąrašus, prašydamas apsikeisti belaisviais. Pasak Italijos spaudos, per ambasadoriaus atsisveikinimo vizitą gegužės 11 d. popiežius A. Avdejevui įteikė dar vieną Rusijos pagrobtų ukrainiečių vaikų sąrašą.

„Putino marionetė“

I. Soltanovskis viešai yra laikomas Kremliaus patikėtiniu, lojaliu Maskvos ir visos Rusios patriarchui Kirilui. Būtent I. Soltanovskis, būdamas nuolatiniu atstovu prie Europos Tarybos, pasirūpino, kad patriarchas 2019 m. kovą dalyvautų keliuose susitikimuose Europos Taryboje, tarp jų ir su už žmogaus teises atsakinga Komisijos nare Dunja Mijatovič.

Kitą dieną po paskyrimo ambasadorius I. Soltanovskis apsilankė Maskvos patriarchato Išorinių santykių departamente, kur susitiko su jo vadovu metropolitu Antonijumi. Vėliau pranešime buvo teigiama, kad metropolitas su ambasadoriumi aptarė įvairius katalikų ir ortodoksų dialogo klausimus, taip pat įvairias abiem pusėms aktualias temas. Susitikime dalyvavo ne vien departamento bendradarbis archimandritas Filaretas, bet ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos pirmojo Europos departamento atašė K. A. Nemudrovas.

Žinia, iš pareigų Europos Taryboje prezidento dekretu I. Soltanovskis buvo atleistas pernai lapkričio mėnesį, kai Maskva iš šios institucijos pasitraukė. Likus mažiau nei dviem savaitėms iki Rusijos sprendimo, Borisas Tarasiukas, Ukrainos nuolatinis atstovas Europos Taryboje, žurnalistams sakė niekada nekalbėjęs su „caro Putino marionete“, turėdamas omenyje Rusijos ambasadorių, kurį pavadino ir melagiu. Tokias emocijas Ukrainos diplomatas liejo po dvi dienas trukusių derybų, po kurių Ministrų komitetas paskelbė, kad Rusija nedelsdama stabdo savo narystę Europos Taryboje.

Rusijos ambasadorius prie Šventojo Sosto Ivanas Soltanovskis. Wikipedia.org nuotrauka

68 metų I. Soltanovskis yra baigęs Maskvos valstybinį tarptautinių santykių institutą – prestižinį Rusijos diplomatų šiltnamį, kurio būstinė yra už kelių žingsnių nuo akademijos, kadaise priklausiusios KGB, o dabar – žvalgybos agentūrai FSB. Būtent čia mokslus baigė ir A. Avdejevas, ir A. Paramonovas, kitaip nei S. Razovas, kuris mokslus baigė Maskvos valstybiniame universitete. Septynerius metus (nuo 2015 m.) jis buvo nuolatinis atstovas Europos Taryboje.

Diplomatinę tarnybą pradėjęs 1977 m., dirbo įvairiose Sovietų Sąjungos ir Rusijos Federacijos ministerijose, ambasadose ir konsulate Pakistane bei Indijoje. Nuo 1993-iųjų iki 1996 m. – patarėjas Saugumo reikalų ir nusiginklavimo departamente, o vėliau keletą metų dirbo ESBO misijoje Vienoje. 2000–2003 m. buvo Saugumo reikalų ir nusiginklavimo departamento skyriaus vadovas ir direktorius, o nuo 2003 m. iki 2009-ųjų – nuolatinio atstovo prie NATO pavaduotojas. Nuo 2009 m. iki 2015-ųjų dirbo Užsienio reikalų ministerijos Europos bendradarbiavimo departamente.

Jam suteiktas nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus rangas (2016 m.). Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Tėvynei“ II laipsnio medaliu (1996 m.) ir ne vienu kitu apdovanojimu. Moka anglų, prancūzų, urdu, vokiečių ir ispanų kalbas.

Pranciškaus laiškas

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir popiežiaus Pranciškaus susitikimo Vatikane išvakarėse, gegužės 12 d., italų dienraštis Il Messaggero pranešė apie dar vieną pontifiko mėginimą pasiekti V. Putiną. Per A. Avdejevo atsisveikinimo vizitą Pranciškus įteikė ambasadoriui Rusijos prezidentui skirtą asmeninį laišką. Tai ne pirmas kartas, kai Pranciškus per A. Avdejevą mėgino susisiekti su Putinu. Popiežius ne kartą yra viešai gyręs diplomatą. „Mano santykiai su Rusija daugiausia susiję su šiuo ambasadoriumi“, – yra sakęs Pranciškus.

Nepaisant popiežiaus draugiškumo ambasadoriaus atžvilgiu, netrūko ir įtampos momentų. Pavyzdžiui, kai diplomatas pareiškė protestą dėl pontifiko žodžių apie Rusijos kariuomenės žiaurumą Ukrainoje: „Išreiškiau pasipiktinimą tokiomis insinuacijomis ir pabrėžiau, kad niekas negali sukrėsti Rusijos daugianacionalės tautos susitelkimo ir vienybės“, – sakė A. Avdejevas agentūrai Ria Novosti.

Prašymas užmegzti kontaktą su V. Putinu bus perduotas ir A. Soltanovskiui per artimiausią audienciją, kai ambasadorius įteiks popiežiui įgaliojamuosius raštus.

Popiežiaus taikos misija?

Apie naujojo ambasadoriaus paskyrimą buvo pranešta tą pačią savaitę, per kurią pasklido gandai apie popiežiaus taikos misiją Rusijoje.

Popiežius Pranciškus balandžio 30 d. grįždamas iš Budapešto kalbėjo apie taikos misiją Ukrainoje. Tiek Ukraina, tiek Rusijos pusė vėliau sakė nieko apie panašią iniciatyvą nežinančios, nors Vatikano valstybės sekretorius Pietro Parolinas mėgino abiem pusėms padėti prisiminti pateiktą informaciją.

Ukrainos ambasadorius prie Šventojo Sosto Andrijus Jurašas (kairėje) ir Ukrainos ambasadorius Italijoje Jaroslavas Melnykas Ukrainos nepriklausomybės dienos minėjime Romoje, Italijoje, 2022 m. rugpjūčio 24 d. EPA-EFE nuotrauka

Gegužės 13 d. prezidentas V. Zelenskis lankydamasis Vatikane aiškiai pasakė, kad popiežiaus tarpininkavimas nėra reikalingas. Jis pakvietė Pranciškų paremti taikos formulę, kurią parengė pati Ukrainos vyriausybė. Buvo sutarta nukreipti dėmesį ir pastangas į humanitarinę pagalbą, ypač sugrąžinti deportuotus ar į Rusiją perkeltus ukrainiečių vaikus.

Tačiau pastarosiomis dienomis italų portale Il Sismografo pasirodė žinių apie du popiežiaus pasiuntinius, vieną – į Kyjivą, kitą – į Maskvą. Galimu pasiuntiniu Kyjive nurodomas kardinolas Matteo Zuppi, Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas. Jis aktyviai dalyvavo Šv. Egidijaus bendruomenei tarpininkaujant dėl taikos Mozambike. Tinkamu pasiuntiniu į Maskvą buvo laikomas arkivyskupas Claudio Gugerotti, dabartinis Rytų Bažnyčių dikasterijos prefektas, kuris puikiai pažįsta Rusijos pasaulį ir kurį popiežius buvo pasirinkęs pasiuntiniu Baltarusijoje, kilus krizei dėl tuometinio Minsko arkivyskupo Tadeuszo Kondrusiewicziaus, kai jam nebuvo leista grįžti į šalį. Teigiama, kad C. Gugerotti su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenkaiš tiesų palaiko gerus santykius, kuriuos užmezgė dar būdamas nuncijumi šioje šalyje.

Popiežius Pranciškus priima Rusijos prezidentą privačiai audiencijai Vatikane 2019 m. liepos 4 d. Putinas atvyko vienos dienos vizito į Vatikaną ir Romą susitikti su popiežiumi ir Italijos vadovais. EPA-EFE nuotrauka

Rusijos prezidento Vladimiro Putino limuzinas priešais Apaštališkuosius rūmus, kur Putinas savo viešnagės Italijoje metu susitiko su popiežiumi Pranciškumi 2019 m. liepos 4 d. EPA-EFE nuotrauka

Gegužės 19 d. Rytų Bažnyčių dikasterijos išplatintame aštriame pareiškime arkivyskupas C. Gugerotti paneigė šią informaciją. Tačiau jau kitą dieną buvo patvirtinta kardinolo M. Zuppi taikos misija, kuri bus vykdoma tariantis su Valstybės sekretoriatu.

Nėra patvirtinta, kad bus siunčiamas koks nors specialusis pasiuntinys. Ši idėja primintų kardinolo Rogerio Etchegary siuntimą į Iraką 2003 m., kaip teigia „Amerikos“ korespondentas Geraldas O’Connellis.

Nepaisant įvairių spėliojimų, Reikjavike vykusiame Europos Tarybos valstybių vadovų susitikime Šventasis Sostas dar kartą paragino kūrybiškai ieškoti taikaus sprendimo, o Šventasis Sostas, pasak kard. P. Parolino, nori prisidėti prie galutinės ir teisingos taikos.

Spalį vykusiame Šv. Egidijaus bendruomenės religijų taikos susitikime kard. M. Zuppi susirinkusiesiems sakė, kad be dialogo lieka tik ginklai. „Tačiau dialogas jokiu būdu nelaiko visų motyvų lygiaverčiais, neatmeta atsakomybės klausimo, niekada nesupainioja agresoriaus ir aukos“, – teigė jis. Sustabdyti eksponentinę karo spiralę įmanoma tik pripažįstant tiesą.

Pagal užsienio spaudą parengė Saulena Žiugždaitė.

...kadangi jau perskaitėte šį straipsnį, turime nedidelį prašymą Jums: padėkite mums atnaujinti „Bernardinai.lt“. Jau atliekame technologijų atnaujinimą, kad lengvai matytumėte ir galėtumėte skaityti visus dienraštyje publikuojamus tekstus. Neturime turtingų savininkų ar dosnių finansuotojų, kurie padengtų visas „Bernardinai.lt“ išlaidas. Bet turime Jus, savo skaitytojus, remiančius interneto dienraščio veiklą. Skaitykite „Bernardinai.lt“ ir toliau, skirdami kad ir nedidelę paramos sumą. Iš anksto dėkojame už paramą! Nepamirškite pasidalinti patikusiais tekstais su savo draugais ir pažįstamais.