Kodėl vaikams svarbus muzikinis ugdymas?

Kodėl muzika?

Struktūrinius ir funkcinius neurologinius smegenų procesus analizuojančios mokslinės studijos (https://dornsife.usc.edu/bci/brain-and-music/) patvirtina teigiamą muzikinio lavinimo naudą trumpalaikėje bei ilgalaikėje asmenybės raidos tyrimų perspektyvoje. Įrodyta, kad muzikos besimokantiems vaikams lengviau ir greičiau sekasi įsiminti mokyklose pateikiamą informaciją bei turinį, jų mokymosi rezultatai yra geresni nei mokinių, papildomai nelankančių muzikinių užsiėmimų.

Pirmiausia tėvai turi atsižvelgti į vaikų išreiškiamus norus bei pageidavimus ir į juos nenumoti ranka. Rekomenduojama kuo dažniau kartu lankytis įvairiuose muzikiniuose renginiuose: koncertuose, spektakliuose, operose. Tai ir nepamainomas laikas pabūti kartu, ir išsiaiškinti, kas vaikui įdomu. Taip pat būtina atsižvelgti į vaiko temperamentą: uždaresniems vaikams galbūt labiau tiktų solinio instrumento pasirinkimas, socialiai aktyviems – dainavimas chore. Daugelis tėvų abejoja dėl vaikų muzikinių gabumų, klausos, tačiau pamiršta, kad tai – lavinami dalykai. Taip pat būtina iš anksto kartu su vaiku aptarti, jog muzikos mokymasis – nevienadienis užsiėmimas, tad rezultatai pasiekiami ne iš karto, o palaipsniui.

Pagrindiniai muzikinio mokymo privalumai

Daugiafunkciškumas. Mokymasis groti konkrečiu instrumentu, dainavimas lavina ne tik muzikinius, bet ir socialinio vaiko bendravimo su aplinka gebėjimus. Gebėjimas vienu metu ir skaityti, ir išmokti natų tekstą gerina kompleksinius multisensorinius mokinio gebėjimus.

Koordinacijos bei judesių motorikos gerinimas. Mokantis groti konkrečiu instrumentu naudojama smulkioji rankų motorika, ugdoma tikslesnė judesių koordinacija.

Atminties lavinimas. Mokantis natų teksto lavinami detalaus įsiminimo gebėjimai, lengviau įsisavinama naujai pateikiama informacija.

Matematiniai bei intelektiniai gebėjimai. Muzikos menas turi aiškią struktūrinę ženklų sistemą, artimą matematikai. Mokantis teigiamai veikiamos smegenų sensorinės dalys, atsakingos už matematinius gebėjimus.

Savidisciplina. Mokantis groti ar dainuoti ugdomas mokinio kruopštumas, atidumas, gebėjimas pradėti ir atlikti užduotis.

Muzikinis lavinimas glaudžiai susijęs su lingvistiniais gebėjimais. Ankstyvas muzikinis lavinimas teigiamai veikia smegenų centrus, atsakingus už kalbinės raiškos vystymąsi, skaitymo gebėjimus, padeda gydyti dislekciją. Vyresniame amžiuje – apsaugo nuo ankstyvos demencijos.

Motyvacijos ugdymas. Pradėjus mokytis naują natų tekstą, per gana neilgą laiką pasiekiamas konkretus rezultatas.

Pasitikėjimo savimi ugdymas. Gebėjimas mokytis ir išmokti viešai atlikti kūrinius scenoje ugdo mokinių pasitikėjimą savo jėgomis.

Gerina socialinius įgūdžius. Dainavimas chore ar mokinių orkestre gerina vaikų gebėjimus rasti bendrą kalbą su bendraamžiais, atrasti bendrų pomėgių bei interesų.

Gerina emocinę pusiausvyrą. Muzikavimas padeda išvengti ar palengvinti stresines situacijas, emociškai pailsėti, atsipalaiduoti nuo galimų kasdienių problemų, išvengti galimos depresijos bei veikia gydomai.

Kūrybiškumo bei fantazijos ugdymas. Muzikos pasaulis labai įvairus ir turtingas. Muzikuojantys mokiniai greičiau lavina savo vaizduotę bei kūrybinius gebėjimus.

Individualus ar grupinis muzikinis ugdymas?

Individualus muzikos mokymas visada reiškia tiesioginį pedagogo priėjimą prie vaiko. Mokytojui lengviau per trumpiausią laiką suvokti konkretaus mokinio poreikius bei parinkti tinkamiausią mokymosi metodiką. Toks mokymasis labai tinka uždaresniems, jautriems mokiniams, taip pat ir hiperaktyviems vaikams, mat jie sulauks maksimalaus reikalingo pedagogo dėmesio pamokos metu.

Šiuolaikinės technologijos užtikrina kokybišką muzikos mokymą net ir nuotoliniu būdu, kas ypač aktualu dabartiniais laikais.

Grupiniuose užsiėmimuose gerai jausis vaikai, kurie greitai apsipranta naujoje aplinkoje, linkę bendrauti su aplinkiniais, gerai jaučiasi didesnėse grupėse.

Instrumentų pasirinkimo įvairovė

Reikia atidžiai stebėti vaiką ir įsiklausyti į jo rodomą (nors ne visada) iniciatyvą. Tradiciškai populiariausi instrumentai – fortepijonas, kaip universalus muzikos mokymo įrankis, smuikas, fleita, gitara ar dainavimas. Tačiau kiti styginiai – violončelė, arfa, pučiamieji – trimitai, obojai, valtorna, mušamieji instrumentai-būgnai bei nepaminėti instrumentai taip pat puikiai tiks jaunesnio ir vyresnio mokyklinio amžiaus mokiniams mokantis muzikos. Rekomenduojama taip pat atsižvelgti į mokinio fizinius duomenis, tarkim, rankų apimtį, ištvermę, instrumento kokybę, galimą transportaciją, patalpos ar kambario, kurioje stovės muzikos instrumentas, dydį.

Svarbiausia – išdrįsti pradėti muzikuoti. Tai nepamainomas indėlis į harmoningos asmenybės ateitį. Tinkantis ir jauniems, ir vyresniems.