2020 09 14

Tomas Taškauskas

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min

Kokią knygą rekomenduoti (ne)tikinčiam draugui?

Tomas Taškauskas. Asmeninio archyvo nuotrauka.

Kartą vienas filosofijos mokslų krimtęs pažįstamas netikėtai paprašė rekomenduoti knygą, geriausiai nupasakojančią pagrindinę žinią, kurią neša katalikybė. Šis prašymas suglumino ne tik todėl, kad susilaukiau jo iš žmogaus, kuris, mano įsivaizdavimu, visada buvo toli nuo tikėjimo. Galima sakyti, Dievas padovanojo puikų šansą dalintis tikėjimu! Vis dėlto suglumau, nes nežinojau, kaip geriausiai pasinaudoti šia Dievo dovanota proga.

Pirmiausia pagalvojau apie „Naująjį Testamentą“, kuris perteikia krikščionybės esmę ir pagrindinę žinią, vis dėlto juo remiasi ir kitos krikščionybės atšakos, tai interpretacijoms atviras tekstas. Kadangi peržvelgęs savo skaitytas knygas nelabai sugalvojau, ką dar rekomenduoti, perklausiau, kuo konkrečiai domisi klausėjas. Šis patikslino, kad, be tikybos pamokų ir poros religijotyros kursų, apie katalikybę daugiausia žinąs iš oponentų ir kritikų. Anot jo, tai išsilavinimo spraga ir nesąžininga katalikiškos pasaulėžiūros atžvilgiu, todėl ieškantis naujos, geros apologetikos, kur būtų ne klausimai ir atsakymai konkrečiomis temomis, o išdėstoma bendresnė katalikiška pozicija.

Tuo metu savo pažįstamam rekomendavau dvi knygas: 2001 m. išleistą vieno ispanų teologo knygą „Toks yra mūsų tikėjimas“ ir 2013 m. pasirodžiusią „Katalikų balso“ knygą. Pirmoji yra katalikiško tikėjimo apmąstymai, skirti tiek tikintiesiems, tiek nutolusiems nuo Bažnyčios. Knygoje publicistiniu stiliumi, bet ne paviršutiniškai, pasitelkiant aktualijas ir šmaikščias istorijas, pristatomos pagrindinės tiesos, kuriomis tiki katalikai. „Katalikų balsas“ apibendrina Bažnyčios poziciją įvairiais diskusijas keliančiais klausimais, pradedant katalikų dalyvavimu politikoje ir baigiant homoseksualumu. Ši knyga išsiskiria tuo, kad joje pateikiama pasiūlymų, kaip keisti nusistovėjusias neigiamas nuostatas Bažnyčios atžvilgiu ir skatinti dialogą tarp tikinčiųjų bei visuomenės. Ypač vertingas lietuviškajam leidimui pridėtas skyrius apie Bažnyčią ir turtą.

Pradėjau straipsnį nuo šio ilgo įvado, nes neseniai į mano radarą papuolė nauja knyga, kurią mielai rekomenduočiau kiekvienam (ne)tikinčiam draugui, norinčiam pradėti gilintis į katalikų tikėjimą – tai Los Andželo vyskupo augziliaro Roberto Barrono, vieną žymiausių katalikiškųjų „jutuberių“, „Katalikybė: kelionė į tikėjimo šerdį“, originalo kalba pasirodžiusi 2011 m., o lietuviškai – 2015 m.

Filmas, tapęs knyga

Pradėkime nuo konteksto. Knyga palydi dešimties dalių to paties pavadinimo filmą, kuris nufilmuotas daugiau kaip 15-oje šalių ir šiuo metu turi 8.7 balo įvertinimą imdb.com svetainėje. O filmas sumanytas kaip pastoracinė iniciatyva, leidžianti vizualiai prisiliesti prie katalikiškos kultūros palikimo ir dabarties per meną, architektūrą, literatūrą, muziką, siekiant paskatinti žiūrovus atrasti katalikybės gelmes. Nemažai parapijų JAV ir keletas bendruomenių Lietuvoje pasinaudojo šiuo filmu, kaip pagrindu studijų programai, leidžiančiai pagilinti žinias apie Katalikų Bažnyčią ir jos mokymą.

Šios pastoracinės iniciatyvos tikslinė auditorija įvairialypė – praktikuojantiems katalikams tai proga iš naujo atrasti savo tikėjimo grožį ir gelmę, įsikvėpti, rasti gerų meno pavyzdžių ir istorijų, kurie gali patraukti mūsų draugus prie tikėjimo. Nutolusiems nuo tikėjimo „Katalikybė: kelionė į tikėjimo šerdį“ gali įžiebti nuostabos ir susidomėjimo kibirkštį, o netikintiesiems – išsamiai pristatyti, kuo ir kodėl tiki Katalikų Bažnyčia.

Palyginti su filmu, knyga ne tokia įspūdinga, nes praranda savo audiovizualinį žavesį – nespalvotos nuotraukos, kuriomis iliustruojami leidinio puslapiai, pvz., Marija su kūdikiu Romos Panteone pristatant katalikų pasididžiavimą – Dievo Motina, negali perteikti to paties įspūdžio, kaip filmuoti Panteono ir kitų šventovių bei tikėjimui reikšmingų vietų vaizdai, palydimi sakralinės muzikos. Kita vertus, tai galima laikyti ir tekstinės versijos privalumu, nes neblaškomi pojūčiai leidžia susikaupti ir ramiau gilintis į vysk. R. Barrono pasakojimus.

Knygos turinys – 10 skyrių – atliepia visus svarbiausios katalikiškojo Credo elementus, pradėdamas nuo žmogumi tapusio Dievo įsikūnijimo, vysk. R. Barronas apžvelgia Jėzaus mokymo išskirtinumą, Švenčiausiosios Trejybės slėpinį, pamaldumą Mergelei Marijai, Petro ir Pauliaus pradėtą ir mums visiems patikėtą apaštalavimo misiją, mistinę Bažnyčios ir Kristaus vienybę, sakramentus, šventųjų bendravimą, maldos gyvenimą ir eschatologiją (mokymą apie pragarą, skaistyklą ir rojų).

Apie tikėjimo tiesas paprastai

Vienas iš didelių iššūkių tikintiesiems yra dalintis savo tikėjimu paprastai, t. y. neiškreipiant turinio išversti tikėjimo tiesas į kasdienybės kalbą. Viena iš dabartinio popiežiaus Pranciškaus patrauklumo priežasčių yra būtent gebėjimas kalbėti remiantis palyginimais, kasdienėmis situacijomis, skaitant jas Dievo žvilgsnio ir Evangelijos perspektyvoje, ir skatinant ne tik skaitytojo apmąstymus, bet ir emocinį įsitraukimą.

Pirmoji vysk. R. Barrono knyga lietuviškai irgi yra įtraukiančios komunikacijos pavyzdys – dėstydamas filosofinius ir teologinius argumentus, cituodamas Bažnyčios tėvus, autorius lygiagrečiai pasitelkia ir istorijų iš šventųjų gyvenimo, meno kūrinių, taiklių palyginimų. Pvz., kalbėdamas apie šv. Pauliaus atsivertimą, R. Barronas pasitelkia Caravagio paveikslo interpretaciją, o pragarui aptarti – Dantės „Dieviškąją komediją“ ir įtaigius šio kūrinio epizodus, kur velnias vaizduojamas kaip didžiulė ir kartu bejėgė būtybė, iki pusės įstrigusi ledo luite, mojuojanti milžiniškais sparnais ir viską aplink verčianti ledu. Anot knygos autoriaus, „ledas daug tinkamesnis pragaro simbolis nei tradicinis ugnies įvaizdis, jis byloja, jog nuodėmė mus įkalina, suparalyžiuoja, užšaldo ego kiaute“.

Apskritai dėmesys grožiui ir menui kalbant apie katalikų tikėjimą yra šios knygos išskirtinis ženklas. „Via pulchritudinis“ – evangelizacija per grožį – čia pasireiškia visu gražumu. Vysk. R. Barronas ne tik kalba apie katalikiškosios tradicijos perteikiamas tiesas ir idėjas, bet įtraukia ir plačius kultūrinius kontekstus, kurie padeda geriau pažinti materialias, kūniškas, pojūčius ir vaizduotę veikiančias mūsų tikėjimo išraiškas. Šis gebėjimas remtis universaliais ir šiuolaikiniais kultūros įvaizdžiais yra gairė visiems tikintiesiems, norintiems dalintis savo tikėjimu.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Kur klausimai?

Vis dėlto, kadangi šis vadovas po Bažnyčios slėpinių pasaulį yra sumanytas kaip pastoracinės iniciatyvos sudėtinė dalis, kyla klausimas – kodėl knygos skyriai nėra baigiami diskusiniais klausimais, kuriais remdamiesi pavieniai tikintieji arba tikinčiųjų grupės galėtų apmąstyti, kaip supranta vieną ar kitą Bažnyčios mokymo arba katalikiškos tradicijos aspektą? Šis struktūrinis patobulinimas galėtų suteikti knygai nemažai pridėtinės vertės.

Kita vertus, nors knyga ir pristato katalikišką ortodoksiją, galima būtų dvejoti, ar veikalas tikrai apologetinis, nes neįtrauktos temos, kurios kelia nemažai diskusijų pačių tikinčiųjų bendruomenėje, pvz., Vatikano II susirinkimas, Bažnyčios mokymas apie seksualumą ir pan. Matyt, autoriaus požiūriu, šios temos nėra centrinės katalikybei, o ir prieš pradedant diskutuoti diskusiniais klausimais, pravartu pirmiausia gerai įsigilinti į pamatines tikėjimo tiesas.

Pats vysk. R. Barronas, kurio homilijas kartais cituoja ir Lietuvos kunigai, tikrai nevengia ir aštresnių klausimų. Pavyzdžiui, jo pradėtos evangelizacinės iniciatyvos wordonfire.org svetainėje galima rasti klausimų ir atsakymų apie Vatikano II susirinkimą rinkinį, kuriame kalbama, kad, neigdami mokomąjį šio susirinkimo charakterį, atsisakome savo katalikybės, nes neigiame Bažnyčios mokymo autoritetą apskritai.

Apibendrinant – knyga „Katalikybė: kelionė į tikėjimo šerdį“ yra tikrai solidus kelionių gidas mūsų tikėjimui pažinti. O kokias knygas jūs rekomenduojate savo (ne)tikintiems draugams, kurie pradeda gilintis į katalikybę?

Projektą „Krikščioniška literatūra – ne tik davatkoms“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.