Patinka tai, ką skaitai? Pasidalink su kitais naudodamasis patogiais mygtukais straipsnio pradžioje. Ir nepamiršk -> Paremti
Neįskaitai? Spausk teksto didinimo mygtuką. Paremk. Ačiū!

2022 05 18

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Kovojančių moterų istorijos Lukiškių kalėjime

Iškovojusios teises moterys prisiėmė ir pareigas – įsitraukė į tiesioginę kovą už laisvę. Silvestro Samsono / LNM nuotrauka

Lietuvos nacionalinis muziejus Lukiškių kalėjime atidaro parodą „kovotoJOS XIX–XX“. Kartu tai pirmoji paroda, kuri bus įkurdinta autentiškose atnaujinto ir kultūrinio veiksmo vieta tapusio Lukiškių kalėjimo kamerose.

Žengdamas į netradicinę erdvę muziejus siekia dar plačiau pasakoti stereotipus griaunančias ir lyčių vaidmenis permąstyti verčiančias istorijas, kurios šių dienų kontekste tampa kaip niekad aktualios. 

Parodos organizatorius Lietuvos nacionalinis muziejus subūrė istorikų komandą, kuriems gilinantis į moterų vaidmenį praėjusių šimtmečių įvykiuose atsivėrė platesnės, nei tikėtasi, perspektyvos. 

„Rengdami parodą supratome, kad būtent per moterų istoriją galime atskleisti vykusių karų ir kovų metodų įvairovę, parodyti visas spalvas ir atspalvius: moterys neturėjo iš anksto numatytų vaidmenų, todėl prisidėjo labai įvairiapusiškai. Tai skirtingos istorijos, skirtingi pasakojimai, laikas ir temos. Skiriasi jų pasirinkti kovos būdai, bet viską jungia tas pats tikslas – laisvė ir teisė kalbėti, išpažinti, siekis turėti ar tiesiog gyventi“, – pasakoja vienas iš parodos kuratorių Marius Ėmužis.

Kaip pastebi M. Ėmužis, vienas iš išskirtinių bruožų kalbant apie moteris kovoje yra savanoriškumas: „Moterų nevertė uždėti socialiniai štampai ar vaidmenys, mobilizacija, jos rinkosi kovoti savo noru.“

Parodos lankytojų laukia pasakojimai apie drąsias seseris, iš mūšio lauko ištempusias kulkosvaidį, o vėliau kirviu nukirtusias artilerijos baterijos ryšį ir taip sutrikdžiusias priešo veiklą, apie plaukų kasose įpintas slaptas žinutes, apie dviračio su įtaisyta slėptuve nenuilstamą mynimą, apie bado akciją lageryje, patraukusią netgi Ronaldo Reagano dėmesį, ir kitos pasiaukojimo kupinos istorijos. 

Kaip niekad aktualiu metu

Mintis surengti parodą apie kovojančias moteris Lietuvos nacionaliniame muziejuje brandinta jau kurį laiką, tačiau materializavosi kaip niekada aktualiu metu: moterų indėlis kovoje vėl tampa nepaprastai svarbus vykstant kovai už laisvę kaimyninėse valstybėse.

„Dar tik dėliodami parodos užuomazgas stebėjome laisvės siekiantį judėjimą Baltarusijoje, dabar matome tragiškus įvykius Ukrainoje. Moterys šiuose įvykiuose turi savo vaidmenį, o pasaulyje ir, žinoma, Lietuvoje į juos itin prasmingai, paveikiai reaguoja, palaikymą reiškia menininkių ar visuomenininkių iniciatyvos.

Skirtumas tik tas, kad šiandien kovojanti moteris nieko nebestebina. Tikriausiai niekas nepaneigs, kad mūsų parodos herojės ir jų istorijos iš dalies padėjo tam pamatą, juk būtent du praėję šimtmečiai buvo šio virsmo visomis prasmėmis laikas“, – pasakoja muziejaus vadovė Rūta Kačkutė.

Paroda atskleidžia, kaip moterys vadavosi iš socialinių stereotipų, kovojo už emancipaciją, o iškovojusios teises prisiėmė ir pareigas – įsitraukė į tiesioginę kovą už laisvę. Tokios kovos XIX–XX a. Lietuvoje tikrai netrūko, todėl savanoriškas moterų vaidmuo joje tik dar labiau įtvirtino jų teisę į teises.

Sukilimo metais moterys kovojo dėvėdamos uždraustus gedulo rūbus. Silvestro Samsono / LNM nuotrauka
Moterų kova pasireiškė būdų ir metodų įvairove, taip pat ginklų paėmimu į rankas. Silvestro Samsono / LNM nuotrauka
Gabenant slaptas žinutes dviračiuose įmontuotose sėlptuvėse moterys numindavo ir 100 kilometrų per dieną. Silvestro Samsono / LNM nuotrauka
Konspiracija ir tapatybės slėpimas kovojančioms moterims buvo labai svarbu. Silvestro Samsono / LNM nuotrauka
Paroda vykta erdvėje, kur dar neseniai kalinti nuteistieji. Silvestro Samsono / LNM nuotrauka

Pasakojimą papildanti aplinka

Simboliška, kad paroda rengiama atnaujintame ir kultūrinio veiksmo vieta tapusiame Lukiškių kalėjime. Būtent ši vieta galėjo tapti, o kai kurioms ir tapo savanoriško pasirinkimo kovoti rezultatu – suėmimu ir kalinimu. Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Lukiškių kalėjimo konversijos autorių – muzikos agentūros „8 Days a Week“ – partnerystė parodai suteikia išskirtinumo. 

„Tai bus pirmoji paroda, kuri vyks erdvėje, kur dar prieš keletą metų kalinti nuteistieji – kalinimo kamerose. Šią erdvę iki šiol esame išbandę tik kartą – kalėdinės mugės metu. Taigi kitoks formatas mane patį labai intriguoja. Ši erdvė prisigėrusi nelaisvės jausmo, o paroda skleidžia visai kitą žinią. Tas kontrastas turėtų iš principo pakeisti ir energiją, ir istoriją. Taip paroda papildys erdvę, o erdvė papildys parodą. Aš tikiu, kad geresnės vietos tokiai parodai šiandien mieste nėra“, – džiaugiasi agentūros partneris Martynas Butkevičius.

Ir priduria, kad kalėjimo konversija pakeitė jų organizacijos gyvenimą ir kasdienę veiklą: „Mes, atėję iš muzikos renginių ir pramogų, turime galimybę pačiupinėti visai kitas disciplinas ir temas. Toks parodų formatas mums buvo gana naujas, buvome tik vartotojai, todėl labai džiaugiuosi partneryste su Lietuvos nacionaliniu muziejumi.“

Parodos atidarymas – atviras ir nemokamas

Nemokamas ir atviras parodos atidarymas gegužės 18 d. 19.30 val. taip pat taps savotišku laisvės ir kovos manifestu – Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su muzikos agentūra „8 Days a Week“ pakvies į gyvą grupės „Graži ir ta galinga“ pasirodymą su specialia programa apie Lietuvos moteris.

Paroda „kovotoJOS XIX–XX“ Lukiškių kalėjime veiks iki gruodžio 4 d., lankymas – kasdien nuo 12 iki 20 val. (išskyrus birželio 17–19 d.). Parodą taip pat galima lankyti dalyvaujant ekskursijoje su gidu. Bilietais prekiauja „Bilietai.lt“.

Parodos organizatorius – Lietuvos nacionalinis muziejus. Parodą kuravo istorikai Marius Ėmužis, Kęstutis Kilinskas, Olga Mastianica-Stankevič, Aistė Petrauskienė. Parodą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, remia „Green Genius“ ir „Rūta“, informaciniai rėmėjai – LRT ir „JCDecaux“. Partneriai – Lukiškių kalėjimas 2.0, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Lietuvos istorijos institutas.

Lietuvos nacionalinio muziejaus informacija

Norite nepraleisti svarbiausių naujienų? Prenumeruokite naujienlaiškį:

Sunku skaityti smulkų tekstą?

Padidink raides, spausdamas ant aA raidžių ikonėlės straipsnio pradžioje. Perskaitei lengviau? Paremk!

Paremsiu