2021 09 22

Kun. Antanas Saulaitis SJ

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

Kovoti ne tarpusavyje, o dėl vieno tikslo

Brazilijos indėnų gentys protestuoja dėl savo teisių ir teritorijų neliečiamumo. EPA nuotrauka

Pranešėjai televizijoje rodomus vaizdus lydi žodžiais: „Sostinėje susirinko 7 000 čiabuvių iš 170-ies tautų ir genčių, čia įsikūrusių kelioms savaitėms, kol Aukščiausiasis Teismas sprendžia jų žemės neliečiamumo klausimą. Susirinkę žmonės šoka, dainuoja, kiekvieni savo kalba meldžiasi...“

Brazilijos pietuose esančiame Brazilijos mieste, lygumoje, visai netoli Senato, Kongreso ir Teismo rūmų, šiomis dienomis vyksta didžiulis protesto sąskrydis. Vyrai ir moterys pasipuošę savita apranga, plunksnų vainikais, groja muzikos instrumentais, šoka ratelius ar linguoja tradiciniu viens du, viens du… žingsneliu.

Viskas prasidėjo dėl vienos genties Santa Katarinos valstijoje ir neteisėtai užimamų šių žmonių žemių. Indėnai ksoklengai padavė į teismą Santa Katarinos valdžią dėl pernelyg siauro Brazilijos konstitucijos aiškinimo. Naujoji, 1988 m., Konstitucija draudžia pramonei ir stambiam žemės ūkiui užimti čiabuvių tradicines žemes. Tačiau dokumente nenustatyta jokia data, nuo kada galioja šis draudimas.

Brazilijos indėnų gentys protestuoja dėl savo teisių ir teritorijų neliečiamumo. EPA nuotrauka

Verslininkai, jau įžengę į ksoklengų žemes, aiškina, kad pagal Konstituciją čiabuviai turi teisę tik į tas teritorijas, kurios jiems priklausė Konstitucijos paskelbimą dieną, 1988 m. spalio 5-ąją. Pagal šį supratimą, tos žemės, kurios iki minėtos datos jau buvo užgrobtos, ir toliau lieka pramonei. Jiems pritaria ir Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro, nurodęs, kad į genčių žemes galima keltis kasykloms, dideliems galvijų ar sojos ūkiams ir t. t.

Tačiau už savo teises kovojantys indėnai sako, kad Konstitucijoje minimos ne tik 1988 m. turėtos žemės, bet ir visi plotai, kuriuose kadaise yra gyvenusios čiabuvių tautos ir gentys (ir iš kurių jie buvo išvaryti).

Tad Aukščiausiojo Teismo nuosprendis lems visų Brazilijos čiabuvių padėtį dėl teisių į savo tradicines žemes, paveldą ir gyvenimą. Jeigu sprendimas bus palankus ksoklengams, atsivers galimybė ir kitiems indėnams susigrąžinti savo žemes.

Brazilijos indėnų gentys protestuoja dėl savo teisių ir teritorijų neliečiamumo. EPA nuotrauka

Nuostabu tai, kad prie Aukščiausiojo Teismo rūmų kartu protestuoti susirinko indėnai iš 170-ies skirtingų tautų ir genčių. Kaip jiems pavyko susivienyti? Viskas prasidėjo maždaug 1972 m., kai kunigas salezietis Kazimieras Bėkšta SDB kartu su kitais keturiais misionieriais (du iš jų buvo jėzuitai) sudarė CIMI komitetą – Misionierių tarybą, skirtą padėti Brazilijos čiabuviams.

Komitetas iki šių dienų teikia patarimus šalies Vyskupų konferencijai, taip pat derina, plėtoja misionierių ir kitų sielovadoje dirbančių žmonių tinklą bei įtaką. Iš pradžių tik šie misionieriai užstojo čiabuvius, tačiau po kelerių metų jie išmokė ir pačius indėnus kovoti už savo teises – su reikiama CIMI parama ir pagalba.

Kunigas misionierius Kazimieras Bėkšta SDB. Geni.com nuotrauka

Kas ir kaip subūrė skirtingas tautas, kurios kartkartėmis tarpusavyje kariaudavo ar viena kitos tiesiog nepažinojo dėl istorijoje patirtos žalos? Viskas prasidėjo daugiau nei prieš 40 metų. Kun. K. Bėkšta bendram tikslui – ginti savo teises – suvienijo keturias čiabuvių tautas. Iš pradžių kalbėjosi su kiekviena atskirai, išmokęs jų vietinę arba Amazonijos tupi kalbą.

Tada įvyko tų keturių tautų vadovų susitikimas, dalyvaujant misionieriams. Indėnams būdinga posėdžiauti ne iš karto ar nustatyti dienotvarkę, o išdėstyti viską apie savo kilmę, paveldą, supratimą, ryšius, gyvenimo būdą. Trunka ilgokai, bet tai yra esminis būdas savo tautą ar gentį atverti, suvesti su kitų tautų žmonėmis.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Pasibaigus šiai dienos ilgumo įžangai, ne indėnai (misionieriai ir jų bendradarbiai) pasitraukė, liko tik vietiniai gyventojai toliau tartis ir spręsti reikalų. Tais laikais džiunglėse naujienos sklido per radiją, paprastai apie 18 val., tautų atstovams kalbant iš eilės pagal priimtą tvarką. Tai buvo dar prieš mobiliuosius telefonus, internetus ir kosminius palydovus.

Pamažu kun. K. Bėkštos dėka vienijosi vis daugiau indėnų, o šiandien kartu jau protestuoja 170 tautų. CIMI organizacija dabar turi 400 bendradarbių įvairiose srityse, šis tinklas labai greitai ir sklandžiai praneša naujienas iš čiabuvių gyvenviečių. Kitą dieną žinios pasiekia Tarybos būstinę Brazilijos sostinėje, informacija su visais smulkiais faktais, duomenimis siunčiama spaudai ir valdžios įstaigoms, žmogaus ir tautų teisių komisijoms.

Taip, pavyzdžiui, sužinojome, kad pirmasis nuo COVID-19 miręs čiabuvis buvo janomamių tautos paauglys, o šiemet nuo Venesuelos krizės pradžios į jų žemes jau yra įsiveržę 20 000 aukso ieškotojų (beje, patį pirmąjį janomamių elementorių su pritaikytu raidynu, gramatika, žodynėliu ir pavyzdiniais skaitiniais paruošė kun. K. Bėkšta apie 1970 m.).

Kun. Antanas Saulaitis SJ. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

Brazilijos Aukščiausiasis Teismas sprendimą dėl čiabuvių žemių turėjo priimti dar gegužės mėnesį, tačiau dėl verslo spaudimo vis atidėliojo. Prezidento J. Bolsonaro ir jo šalininkų tikslas – atverti čiabuvių teritorijas žemės ūkiui, pramonei (iš visų mūsų planetoje dar likusių žemės turtų 80 proc. jų yra čiabuvių žemėse).

Taigi šiomis dienomis vėl laukiama sprendimo, o protestuoja jau daugiau žmonių negu pavasarį. Nuostabu matyti, kaip solidariai susibūrė indėnų tautos ir kaip rūpestingai bažnytinė ir sielovadinė bendruomenė juos nuo pat pradžių lydi, su jais kartu žengia.