Krikščioniški patarimai, kaip kovoti su perdegimo sindromu

Vieni žmonės per daug myli save, o kiti per daug myli kitus. Nors pastarieji atrodo dvasingesni, abu šie žmonių tipai Dievui nepatinka, nes Jis įsakė: „Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mt 22, 39).

Kuo tai pasireiškia?

Perdegimui būdingas fizinis, emocinis ir dvasinis išsekimas, cinizmas, kritęs produktyvumas ir nepasitenkinimas savo veikla. Perdegę žmonės dažnai jaučia stresą, nuovargį, sunkiai užmiega. Jiems nesinori dirbti, padėti kitiems – jie tai daro per prievartą. Laisvu laiku jiems nepavyksta atsipalaiduoti. Jie atitolsta nuo kitų žmonių, suprastėja jų sveikata. Jie lengvai susinervina, juos lengva išvesti iš kantrybės. Į kitus žmones jie reaguoja labiau kaip į daiktus nei į asmenis.

Kaip saugotis?

Evangelijos pagal Joną 15 skyriuje randame palyginimą apie vynmedį. Jėzus yra vynmedis, o mes – šakelės. Ar šakelė gali duoti daugiau vaisių, jei labiau pasistengs? Ne, mūsų rūpestis yra likti vynmedyje.

Krikščionys turi riziką tapti labai „dvasingi“ ir pamiršti pasirūpinti savo kūnu. 1 Kar 19 randame istoriją apie Eliją, kuris nori numirti. Vėliau jis miega, o Viešpaties angelas jį kelis kartus ragina pavalgyti. Tai jam grąžina norą gyventi. Kitas pavyzdys – kai Jėzus prikelia mergaitę iš numirusiųjų, neįsako jai melstis ar ką nors panašaus, bet liepia duoti jai valgyti (Lk 8, 55).

Perdegimas ištinka ne pas tuos, kurie daug tarnauja, bet tuos, kurie nemoka ilsėtis. Kitaip sakant, įmanoma turėti daug veiklos ir neperdegti, bet reikia daug dėmesio skirti poilsiui, maldai, laikui su Dievu, mokėti ne tik duoti, bet ir priimti.

Tam, kad neperdegtum, reikia negyventi lyg nuolat degtų gaisras. Lyg visas veiklas reikėtų atlikti tuojau pat ir tarsi niekas kitas už tave to negalėtų padaryti. Lyg nebūtų Dievo arba Jis nebūtų visagalis.

Teisingas Dievo suvokimas gali saugoti nuo perdegimo. Dievui poilsio nereikia, bet mus Jis sukūrė ribotus, tokius, kuriems poilsis yra privalomas. Tokius, kurie neišgyvena be miego. Dievas juk sukūrė ne tik dieną, bet ir naktį, įsakė vieną dieną per savaitę ilsėtis. Evangelijoje pagal Morkų Jėzus apaštalams liepia atsitraukti nuošaliau nuo žmonių ir pailsėti (Mk 6, 31). Jėzus turėjo labai daug veiklos, bet niekur nematome Jo skubančio. Jis visuomet rasdavo laiko pokalbiui su žmonėmis nepaisant jų statuso visuomenėje, neatstumdavo nė vieno, prašančio pagalbos.

Svarbu pasitikrinti, ar tikime Evangelija ir ar nesistengiame savęs išgelbėti darbais (Ef 2, 8–9).

Siekiant išvengti perdegimo, reikėtų ilsėtis kasdien, t. y. kiekvieną naktį ramiai, giliai miegoti, kas savaitę turėti poilsio dieną ir kiekvienais metais atostogauti.

Taip pat svarbu pasakyti „ne“. Tie, kas stipriai įsitraukia į krikščioniškas veiklas, yra labiau matomi ir dažniau sulaukia pasiūlymų kur nors tarnauti. Krikščioniui gali atrodyti, jog Dievas nori, kad jis dalyvautų visose krikščioniškose veiklose. Tačiau jei jis visuomet sakys „taip“, jam tikrai neliks laiko poilsiui.

Be to, per įsisukimą į įvairias veiklas galima pamiršti pačiam praleisti laiką su Dievu (Lk 10, 41–42).

Svarbu atrasti, kas tave sekina ir kas įkvepia. Reikia stebėti savo perdegimo ženklus. Jie gali parodyti, kad jau laikas pailsėti. Galima susitarti su kitu broliu ar sese, kad jie kartkartėmis pasiteirautų, kaip tu laikaisi ir kada paskutinį kartą ilsėjaisi. Žmonėms, kurie linkę persitarnauti, labai sunku save sustabdyti, jiems reikalinga pagalba iš šalies.

Perdegimą gali skatinti įsitikinimas, kad mano vertė priklauso nuo mano veiklos, nuo to, kiek aš padarau. Bet ar žinojai, kad esi neįkainojamas? Tavo vertė nepriklauso nuo to, ką tu darai, o nuo to, kas tu esi. O tu esi mylimas Dievo vaikas.

Nuo perdegimo labai gelbsti suvokimas, kad yra tik vienas pasaulio Gelbėtojas – ir tai nesi tu.

Ką daryti, jei perdegei?

Pasitikrink, ar tikrai tarnauji toje srityje, kur Dievas tave kviečia. Galbūt darbuojiesi ten, kur neturi pakankamai talentų ir dėl to ši veikla tave sekina.

Nustok veikti iš savęs ir grįžk prie Jėzaus jungo. Veikti išvien su Juo. Jėzaus jungas švelnus ir našta lengva. Bet dar daugiau. Jėzus mums žada atgaivą (Mt 11, 28–30)! Žmogiškai mąstant atrodo, kad atgaivą atrasime kur nors Havajų paplūdimyje gerdami ką tik išspaustas vaisių sultis. Bet Jėzus mums siūlo atgaivą tarnaujant kartu su Juo.

Kelk sau mažesnius reikalavimus. Perdegimo laikotarpiu darbingumas bus ženkliai mažesnis, tad nereikia iš savęs tikėtis, kad būsi toks pats darbingas kaip anksčiau. Gali būti, kad savo įsipareigojimus teks sumažinti arba jų visiškai atsisakyti.

Suplanuok savo poilsį ir į žiūrėk kaip į labai būtiną dalyką. Poilsis turi kuo labiau skirtis nuo tavo įprastinės veiklos.

Melskis.

Ieškok Dievo.

Prašyk kitų pagalbos. Nelik vienas. Dabar atėjo laikas priimti pagalbą iš kitų. Papasakok kitiems kaip jautiesi, paprašyk, kad už tave pasimelstų. Tai gali būti puiki proga pripažinti savo silpnumą ir ugdyti nuolankumą (Ekl 4, 9–10).

Nori turėti dvigubai daugiau stiprybės? Tau reikia dvigubai daugiau džiaugsmo (Neh 8, 10). Džiaugsmas Kristuje yra geriausias ginklas prieš pesimizmą ir nusivylimą.

Duok sau laiko. Perdegimas neįvyksta per vieną dieną, tai ilgas procesas. Deja ir atsistatymas po perdegimo irgi užtruks ilgai. Nespausk savęs.

Dėkok. Už viską (1 Tes 5, 18).

Atmink, kad kančia, kurią tu patiri, nėra beprasmė. Ji ruošia tau visa pranokstančią amžinąją šlovę (2 Kor 4, 17).

Perdegimo laikotarpiu gali atrodyti, kad Dievas nuo tavęs nutolo. Nors jausmai tau gali sakyti ką kita, bet iš tikrųjų Dievas yra arti – ir Jis tave myli.

Aurimas Gudas yra psichologas, Vytauto Didžiojo universiteto magistras.

Tekstas originaliu pavadinimu „Perdegimo sindromas krikščionių tarnavime“ publikuotas žurnale „Gyvieji šaltiniai“, 2020’ 3 (91)