Krikščionių konfesijos: kas yra protestantizmas?

Holgeris Lahayne. Martino Kaminsko nuotrauka

Pačioje vasaros pabaigoje, vieną šiltą vakarą, būrelis teologijos entuziastų bei įvairių nekasdieniškų renginių interesantų sugužėjo į Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčią. Susirinkusieji sulaikę kvapą (ir ne tik todėl, kad veidus dengė kaukės) laukė, kol aukštas akiniuotas vokietis pravers lūpas ir prakalbės kalbomis.

Reformatas, turintis antgamtinę charizmą? Stebuklas!? Erezija!? Paaiškėjo, jog tai – Holgeris Lahayne. Jis yra Vilniaus evangelikų reformatų parapijos antrasis dvasininkas, kuris kalbų dovaną gavo ne tiesiogiai iš Šventosios Dvasios, bet dėl to, kad jau beveik tris dešimtis metų gyvena Lietuvoje – mat prabilo mūsiškai.

Prakalbęs pasakojo apie protestantizmo istoriją, Reformaciją, pagrindinius jos veikėjus, esmines teologines pozicijas ir kitus įdomius dalykus. Klausytojai sėdėjo užgniaužę kvapą (dabar jau iš dalies ir dėl kaukių) ir užmiršę lauktą religinį spektaklį. Išėjo tik vienas asmuo, kuriam tikriausiai nepatinka vokiečiai, kalbantys lietuviškai ir gyvenę Šiauliuose. O gaila… Mat, kaip Liuteris prikalė savo tezes prie Vitenbergo pilies durų, taip renginio pabaigoje buvo įkalta vakaro vinis – nepatogūs klausimai protestantui.

Kamantinėjau ir į nepatogias situacijas Holgerį stačiau aš – Laurynas. Bandžiau „prigauti“ klausinėdamas visokiausių dalykų. Kodėl yra tiek daug protestantiškų bažnyčių? Kas pasako, kur yra Biblijos interpretacijos ribos, jei nėra vieno autoriteto? Iš kur protestantai žino, kurios tiksliai knygos sudaro biblinį kanoną? Gudriai laviruodamas dvasininkas siūlė atsakymus iš Šventojo Rašto, protestantiškų katekizmų, naudojosi logika, istorija ir netgi Bažnyčios tėvais.

Laurynas Jacevičius. Martino Kaminsko nuotrauka

Net pasakė, kad Biblija protestantams nėra vienintelis autoritetas! Negirdėta! Netikėta! Tuomet rėžiau viską, kas tik atėjo į galvą – klausimus dėl penkių solų prieštaravimo vienos kitai ir principo Sola Scriptura prieštaravimo pačiai Biblijai, klausimus dėl popiežiaus instituto ir pan.

Visų nuostabai, Holgeris neatrodė sumišęs ir, neužmiršęs lietuvių kalbos, toliau dėstė protestantiškąją mintį. Apstulbę klausytojai, nežinodami, ar protestantiškoje bažnyčioje galima ploti, savo delnų nesuvaldė ir katutėmis palydėjo širdis pakerėjusį reformatą ir nuostabiai gražų renginio sumanytoją bei vedėją namo.

Jei norite savo akimis pamatyti, kaip viskas atrodė, bei šiek tiek tarpkonfesiškai išprusti, žiūrėkite vaizdo įrašą žemiau (arba spauskite čia)

Šis renginys buvo trečiasis iš mano vadovaujamų Reasonable Faith Vilnius ir Apologetika.lt ciklo „Krikščionių konfesijos“. Pirmuosiuose dviejuose buvo aptarti ortodoksija / stačiatikybė (su kunigu Gintaru Sungaila) bei katalikybė (su diakonu dr. Benu Ulevičiumi).

Nors Apologetika.lt siekia pagrįsti tai, ką C. S. Lewisas vadina „tiesiog krikščionybe“, drįstu manyti, kad geresnis konfesinių panašumų ir skirtumų supratimas teikia naudos tiek Evangelijos skelbimo pasaulyje efektyvumui, tiek tarpkonfesinių diskusijų kokybei, tiek asmeninio tikėjimo brandumui. Prie to ir bandėme prisidėti rengdami šį ciklą.