2021 02 25

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min.

KTU energetikos katedros studentams – vardinė Jono Vlado Garbaravičiaus stipendija

KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas Andrius Vilkauskas ir Arvydas Garbaravičius. Ritos Garbaravičienės fondo archyvo nuotrauka

Ritos Garbaravičienės labdaros ir paramos fondas (toliau – „RG fondas“) bei Kauno technologijos universitetas (toliau – KTU) skelbia steigiantys vardinę Jono Vlado Garbaravičiaus stipendiją bakalauro ir magistro studijas pasirinkusiems KTU Mechanikos inžinerijos ir Termoinžinerijos studijų programų studentams. Stipendijos tikslas – suteikti sąlygas gabiems ir perspektyviems jaunuoliams įgyti energetikos krypties išsilavinimą, taip pagerbiant šioje srityje beveik 50 metų dirbusį, nusipelniusį dėstytoją Joną Vladą Garbaravičių.

Jonas Vladas Garbaravičius (1918-2000) – pirmasis diplomuotas pramoninės šiluminės energetikos inžinierius Lietuvoje, išsilavinimą įgijęs dar 1945 m., tuometiniame Kauno universitete (vėliau KPI, šiuo metu – KTU). Tarpukariu išsilavinimo teisės srityje siekęs J. V. Garbaravičius po karo bei tremties Sibire grįžęs į Lietuvą nusprendė pakreipti savo profesinį kelią energetikos kryptimi ir pradėjo dirbti Šiluminių variklių katedroje, kur 1945 m. J. V. Garbaravičiaus tapo pirmuoju diplomą įgijusiu pramoninės šiluminės energetikos inžinieriumi šalyje.

Jonas Vladas Garbaravičius. Ritos Garbaravičienės fondo archyvo nuotrauka

Baigęs studijas J. V. Garbaravičius katedros nepaliko ir savo profesinę karjerą paskyrė energetikai. Tuometiniame Kauno politechnikos institute dirbti pedagogu jis pradėjo dar 1947 m. ir palaipsniui kildamas akademiniame karjeros kelyje energetikos mokslų krypties vystymui bei specialistų rengimui jis skyrė beveik 50 metų.

„Šiluminės energetikos katedrai ir joje vykdomoms studijų programoms mano tėtis J. V. Garbaravičius paskyrė visą savo profesinį gyvenimą. Jis buvo labai šviesus, savo darbui nuoširdžiai atsidavęs žmogus. Įkvėptas jo, šią studijų kryptį vėliau pasirinkau ir aš, tad tiek KTU Šiluminės energetikos katedra (šiuo metu Energetikos katedra), tiek ši sritis mūsų šeimai yra labai svarbi ir reikšminga. Norėdami įprasminti J. V. Garbaravičiaus darbus ir skatinti energetikos mokslų srities plėtojimą, nusprendėme inicijuoti partnerystę su Kauno technologijų universitetu“, – sako vienas iš „RG fondo“ steigėjų J. V. Garbaravičiaus sūnus Arvydas Garbaravičius.

Jonas Vladas buvo pirmasis aukštąjį išsilavinimą įgijęs Garbaravičių šeimos atstovas, o jo pavyzdžiu sekė sūnus Arvydas, kuris aukštojo mokslo siekiamybę perdavė ir savo vaikams. A. Garbaravičius tikisi, kad aukštojo mokslo svarba išliks reikšminga ir tolimesnėms šeimos kartoms, tad „RG fondo“ steigėjui ši stipendija labai svarbi asmeniškai – kaip galimybė skatinanti studentus siekti savo tikslo aukštojo mokslo srityje iki galo.

„Aukštasis išsilavinimas – tai tarsi tradicija, kurią šeimoje perduodame iš kartos į kartą. Man ją perdavė tėvas, aš jį įgijęs, tradiciją siekti išsilavinimo perdaviau savo vaikams, kurie, tęsdami šeimos tradiciją, taip pat turi universitetinį išsilavinimą. Tikiuosi, kad kažkuris iš anūkų ne tik baigs magistrantūros studijas kaip mano tėvas, aš ir mano vaikai, bet ir pabandys doktorantūros studijas“, – sako A. Garbaravičius.

Reiklus, tačiau išskirtinai dėmesingas

V. Garbaravičiaus buvę studentai ir kolegos dėstytoją prisimena kaip visų gerbiamą, paprastumu, tikslumu ir pedantiškumu išsiskiriantį žmogų.

„Gerbiamą dėstytoją J. Garbaravičių tikrai galima išskirti atsakingo požiūrio į pedagoginį darbą aspektu. Dėstytojas gerąja prasme pedantiškai žiūrėdavo į kontaktinius užsiėmimus, niekada nevėluodavo, paskaitą pradėdavo visuomet laiku ir baigdavo sekundės tikslumu. Gerai menu keletą atvejų, kai paskaitos pabaigoje sakydavo: „Dar liko keliolika sekundžių, todėl užsirašykite kitos paskaitos temą“ ir dar spėdavo pateikti įžanginį sakinį“, – prisimena buvęs J. V. Garbaravičiaus studentas, o vėliau ir kolega, prof. habil. dr. Gintautas Miliauskas.

Ritos Garbaravičienės fondo archyvo nuotrauka

Miliausko teigimu, studentams dėstytojas buvo reiklus, tačiau kartu – ir išskirtinai dėmesingas. Visuomet po paskaitų rasdavo laiko individualioms konsultacijoms šilumos poreikių pramoniniuose objektuose ir gyvenamuosiuose rajonuose apskaičiavimo specifikai išaiškinti bei konkretiems projektuojamiems atvejams aptarti.

„Man pradėjus dirbti Šiluminės energetikos katedroje asistentu, teko su dėstytoju J. Garbaravičiumi pabendrauti ir kaip jaunam kolegai, netgi kiek patalkinti vedant praktinius užsiėmimus, kuriems pasirengimą palengvindavo konkretūs bei profesionalūs ir visuomet geranoriški dėstytojo metodiniai patarimai. Vertindamas netgi ir šių dienų kontekste, gerbiamą Joną laikau profesionaliai pedagoginį darbą dirbusio dėstytojo etalonu“, – sako G. Miliauskas.

Antrindamas kolegai G. Miliauskui, dėstytojo J. V. Garbaravičiaus profesionalumą išskiria ir jo studentas, o vėliau – kolega, doc. dr. Kęstutis Buinevičius.

„J. V. Garbaravičiaus dėstymas buvo aukščiausio profesionalumo lygio – labai nuoseklus, detalus, išgrynintas kurso medžiagos išdėstymas. Sugebėdavo išreikalauti nuoseklaus studentų darbo semestro eigoje. Reiklus, tačiau geranoriškas, objektyviai vertinantis studentų žinias. Paskaitų konspektai būdavo idealūs mokymuisi. Dėl visų šių bruožų studentų dėstytojas buvo labai gerbiamas ir vertinamas. Daug metų buvo „raktinis“, pagrindinis žmogus, organizuojantis studentų praktikas, diplominių darbų rengimą, kontroliuojantis studentų darbų rengimo grafikų laikymąsi, diplominių darbų gynimus. Kaip kolega visada buvo malonus, pasirengęs patarti, padėti. Tai labai svarbu, kai esi jaunas dėstytojas ir kai tau reikia gerų patarimų“, – teigia doc. dr. Kęstutis Buinevičius.

Tuo tarpu buvęs J. V. Garbaravičiaus studentas, doc. dr. Juozas Gudzinskas kaip išskirtinį dėstytojo profesinį bruožą išskiria tikslumą.

„Šiluminės energetikos katedrą baigiau 1980 m., o gerbiamas J. Garbaravičius buvo mūsų grupės kuratorius. Mes visi jį mėgome už jo paprastumą ir konkretumą. Atsimename jį kaip labai pedantišką ir tikslumą mėgstantį dėstytoją. Visuomet viską fiksuodavo savo užrašuose, lentelėse, sąrašuose“, – prisimena doc. dr. Juozas Gudzinskas.

V. Garbaravičiaus stipendija – siekiantiems aukštų mokslo pasiekimų

Stipendiją iniciavusių „RG fondo“ steigėjų teigimu, į stipendiją pretenduoti galės visi KTU Mechanikos inžinerijos energetikos krypties bakalauro specializacijos ir Termoinžinerijos magistro studijų programų studentai. Nors stipendija – vienkartinė, bus galimybė ją gauti pakartotinai. Svarbiausi kriterijai – studentų rezultatai, motyvacija, kūrybiškumas bei aktyvumas mokslinėje veikloje. Skiriant stipendijas taip pat bus atsižvelgiama ir į socialinį studentų statusą, siekiant jas skirti tiems, kam jos galėtų turėti didžiausią teigiamą poveikį.

KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekano teigimu, vardinė J. V. Garbaravičiaus stipendija ypač svarbi tiems studentams, kurie reikšmingą dalį mokslams skirto laiko yra priversti atiduoti darbui.

„Visų pirma, stipendija – tai nesavanaudiškas dėmesys ir itin svarbi pagalba jaunam žmogui studijuoti. Deja, bet ne visi studentai turi galimybę visą savo laiką skirti vien studijoms. Dalis jų savo produktyvumą yra priversti padalinti į dvi dalis, pusę jo skirdami darbui. Dėl šios priežasties, stipendijos padės jauniems žmonėms daugiau laiko ir dėmesio skirti studijoms, taip siekiant aukštesnių mokslo pasiekimų. Antra vertus, tai ir studentų kūrybiškumo skatinimas, motyvuojant juos rinktis aktualias ir realias energetikos problemas, sprendžiančias baigiamojo darbo temas“, – teigia KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas Andrius Vilkauskas.

Dekano teigimu, visais šalies raidos etapais energetika buvo daugiakryptė sritis, neatsiejama nuo politikos, ekonomikos bei pramonės. Šiandien viešojoje erdvėje bei politikos planavime energetikos, atsinaujinančios energijos šaltiniams bei su šia sritimi susijusiems aplinkos taršos klausimams skiriant ypač daug dėmesio, atsiranda į šiuos klausimus atsakyti bei sprendimus pasiūlyti galinčių jaunų specialistų poreikis.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

„Energetika – perspektyvi ir visuomet paklausi sritis. Juk žmogaus gyvenimui ir ūkinei veiklai užtikrinti visada buvo ir bus reikalinga energija. Tiesa, šiuo metu pasaulyje kyla nauji CO2 emisijos bei taršos mažinimo prioritetai. Įvertindami tai, atitinkamai adaptavome ir savo studijų turinį. Suprantame, kad dar gali užtrukti šiek tiek laiko, kol reikšmingi pokyčiai persikels ir į pramonę, tačiau tvirtai tikime, kad dabartiniai studentai bus būtent tie, kurie kurs modernią energetikos kryptį“, – teigia A. Vilkauskas.

Anot dekano, energetikos kryptis šiandien išgyvena labai didelius pokyčius. Jo teigimu, vis didesnę įtaką šiems pokyčiams turi skaitmeninimas, tad labai svarbu, kad tą suprastų bei diegtų ne tik universitetai, bet ir pramonės įmonės. O šių sričių įmonių atsinaujinimo procese, A. Vilkausko teigimu, ypatingai svarbų vaidmenį turės jauni, pažangia energetikos metodika besivadovaujantys specialistai.

Šiuo metu pirmos pakopos energetikos studijų kryptį KTU universitete kasmet renkasi vidutiniškai apie 30 studentų. Apie 15-20 studentų kasmet stoja į Termoinžinerijos magistrantūros studijas. Stojantys 2021 metais jau turės galimybę pretenduoti į vardines J. V. Garbaravičiaus stipendijas. Daugiau informacijos apie stipendijas studentai gali rasti KTU internetinėje svetainėje, skiltyje „Finansai“.

Ritos Garbaravičienės fondo informacija