2020 11 09

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Kultūra po karantino. Kaip gyvena dailininkė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė?

Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė. Evgenios Levin / muziejaus archyvo nuotrauka

Uždavėme kultūros žmonėms klausimą: karantinui sutrikdžius įprastą kūrybinio gyvenimo tėkmę – ar pasikeitė jų kasdienybė? Kokių pamąstymų kilo, kokių naujų prasmių pasimatė?

Į redakcijos klausimus atsako dailininkė, menotyrininkė, Bažnytinio paveldo muziejaus vadovė SIGITA MASLAUSKAITĖ-MAŽYLIENĖ.

Kaip atsakytumėte į lenkų rašytojos, Nobelio literatūros premijos laureatės Olgos Tokarczuk klausimą: „Argi mes negrįžome į normalų gyvenimo ritmą? O jeigu virusas yra ne normų sutrikdymas, o visiškai atvirkščiai – tas neramus pasaulis iki jo atsiradimo buvo nenormalus?“

Kaip tik dabar skaitau Olgos Tokarczuk knygą „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“ ir tikiu, kad žvėrys gali keršyti žmonėms, tačiau su čia cituojama teze ne visiškai sutinku. Žinoma, jei pasaulio neramumu laikysime žmogaus blaškymąsi, skubėjimą, nesibaigiančias keliones, troškimą realizuotis ir duoti rezultatų – tai pasirašau po šiais rašytojais žodžiais. Betgi pagalvojus apie dabar vykstančias nuotolines paskaitas, nesibaigiantį spoksojimą į ekraną, naujų „strategijų ir metodų“ kūrimą, prisiminus daugiau nei pusantrų metų nesutiktus, užsienyje gyvenančius draugus ir giminaičius, – manau, kad dabartinis būvis nėra normalus.

Koronavirusas privertė mus apsiriboti įvairiais atžvilgiais. Neretam karantino metu pasaulis smarkiai susitraukė. Išgyvenome, kaip apibūdino estų kompozitorius Arvo Pärtas, „didįjį pasninką“. Ar toks susiturėjimas paskatino jus kurti, ar atvirkščiai?

Tiesa, šis susiturėjimas paskatino mane daugiau kurti, tačiau nepatyriau kūrybinio džiaugsmo, kuris įprastai aplanko ką nors nuveikus. Jaučiau slogutį.

Ar prašyčiau visų šalies vaikų vieną sezoną praleisti be žaidimų, jeigu tai sumažintų mano motinos mirties riziką, arba – kad ir mano paties mirties riziką? […] Rašau tai ne tam, kad nuvertinčiau savo ar mamos gyvybes, kurios abi brangios. […] Bet šie klausimai iškelia gilių problemų. Kaip yra teisinga gyventi? Kaip teisinga numirti?“ Pandemijos metu iš naujo įvertinome ne tik tarpasmeninių ryšių svarbą, bet ir jų grėsmę – juk kiekvienas iš mūsų gali tapti viruso nešiotoju, o tai reiškia ir pavojingas kitiems žmogumi. Kaip jūs spręstumėte mąstytojo Charles‘o Eisensteino suformuluotą dilemą?

Įvykdyti Dievo valią ir nueiti į dangų – taip būtų teisinga gyventi ir numirti. Tiesa, kas yra Dievo valia ir ar ją vykdau – dar vienas viso gyvenimo klausimas. Vaikystėje ir jaunystėje vesdavau panašias derybas su Dievu kaip aprašytame pavyzdyje, bet Dievas mane išklausydavo, kai labiausiai nesitikėdavau. Dabar galvoju, kad mirties nebijau, bet bijau kančios ir vienatvės.

Dėl šios minties neturiu ką protinga pasakyti. Aš vadovaujuosi liaudiška krikščioniška nuostata – besisaugantį ir Dievas saugo, kitaip tariant, stengiuosi laikytis privalomų direktyvų ir rekomendacijų, tačiau stengiuosi nepradėti pedantiškai saugotis ar su siaubu drebėti dėl kiekvieno prisilietimo.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Karantinui sutrikdžius įprastą kultūrinio gyvenimo tėkmę, valstybinėms ir nevyriausybinėms kultūros įstaigoms, redakcijoms, kultūros ir meno kūrėjams ši krizė sudavė nemenką finansinį smūgį. Kokių lūkesčių turėtumėte politinių sprendimų priėmėjams? Ką pakitusioje situacijoje svarbu žinoti kultūros vartotojams – žiūrovams, skaitytojams, klausytojams, lankytojams?

Manau, pandemijos metu suaktyvėjusios dotacijos ir stipendijos – geras padrąsinimas, tačiau reikėtų plačiau, toliau ir atsakingiau konstruoti Lietuvos kultūros politikos ateitį. Kaip? Nežinau. Klausau protingų ir neprotingų politikų ir visuomenės veikėjų pasisakymų šia tema, pati neturiu konstruktyvaus pasiūlymo. Kartais atrodo, kad menininkai nori (kaip sovietmečiu) būti valstybės išlaikomi, o kitais kartais atrodo, kad mūsų valstybėje kūrėjai yra našlaičiai ir paraštės, neturintys jokio prestižo ir oraus buvimo (bei kūrimo) galimybės.