Kun. A. Malakauskis OFM: „Mūsų, pranciškonų, darbas – melstis už pasaulį“

Iš Telšių kilęs brolis Algis šios datos ypatingai nesureikšmina, jam netgi svarbesnės kitos sukaktys – prieš 25 metus jis atėjo į Mažesniųjų brolių ordiną, prieš 20 metų davė amžinuosius vienuolinius įžadus; taip pat prieš 20 metų gavo pirmuosius, diakono, šventimus: „Už pranciškonišką kelią dėkoju Dievui ir savo amžinatilsį tėveliams, kurie buvo paprasti tikintys katalikai. Esu labai dėkingas ir savo žemaičiams proseneliams, apie kuriuos pamažu vis daugiau sužinau. Mano prosenelė buvo pranciškonė tretininkė.

Dėkoju ir savo broliams pranciškonams, kurie pakenčia mane, tokį brolį Algį. Linkiu, kad ir mes, broliai, ir mus supantys žmonės visi kartu eitume tikėjimo kelionėje.“

A. Malakauskis šiuo metu tebėra Lietuvos pranciškonų „vadovas“ (oficialiai kalbant – Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos ministras), tačiau jau sausį pasibaigs 6 metus trukusi kadencija. Tie metai broliui Algiui buvo pilni tiek džiaugsmingų įspūdžių, tiek ir nemenkų sunkumų.

„Pabaigęs provincijolo tarnystę, pirmiausia svajoju labai gerai išsimiegoti, – šypsosi vienuolis. – Ir labai svajoju grįžti į nuoseklų gyvenimo ir maldos ritmą, kuriuo gyvenau dar noviciato metu vienuolyne Al Vernos kalne, Italijoje. Kai ryte atsikeli, sukalbi Rytinę maldą, dienos viduryje – Dieninę, o atėjus vakarui – Vakarinę. Kai kasdien dalyvauji Mišiose.

Mūsų, pašvęstųjų brolių, darbas yra melstis už pasaulį, už visuomenę – už tuos žmones, kurie kasdien dirba, kurie patiria sunkumų, nepriteklių, skausmų, ligų… Turime už tą pasaulį stovėti maldos fronte. Tad norėčiau į tai sugrįžti, nes provincijolo tarnystė tam tikra prasme žmogų išderina ir išbalansuoja.“

Brolis Algis liudija, kad iš sunkių situacijų jį ne kartą išgelbėjo Mergelės Marijos užtarimas. „Nesumeluosiu – kritiniais gyvenimo momentais man padeda malda. Vilniuje tyliai nueinu prie Aušros Vartų Dievo Motinos. O kai tenka važinėti po Lietuvą, lankyti brolius, tai kartais tyliai, niekam nesakydamas, nuvažiuoju į Šiluvą.

Marija susijusi su mano pašaukimu. Prisimenu, buvo 1996 m. sausio 1-oji. Po Naujametinių Mišių Kretingos bažnyčioje išsikalbėjom su broliu Astijumi. Jis paklausė: ‚Tai ką galvoji apie gyvenimą?‘ Sakau, nežinau, ką galvoju – nors man tada jau buvo 25 metai. Bet šis jo klausimas mane pastūmėjo labiau apie tai susimąstyti.

Ir nuo tos dienos kasdien pradėjau kalbėti rožinį, klausdamas Dievo, koks turi būti mano pašaukimas, ir prašydamas Dievo Motinos užtarimo. Užteko 16 dienų, ir tas aiškumas atsirado.

Tad tais momentais, kai tenka priimti sunkius sprendimus asmeniniame gyvenime ar provincijolo tarnystėje (kai žinau, kad kuriam nors broliui pranciškonui kyla sunkumų kasdienybėje ar pašaukimo kelyje) – tada tiesiog pasislėpęs meldžiuosi rožinį ir prašau, kad Dievo Motina padėtų visa tai išspręsti.“

„Bernardinų“ tinklalaidėje – pokalbis su 50-ąjį gimtadienį švenčiančiu broliu Algiu. Jis dalijasi mintimis apie nueitą gyvenimo kelią, laisvalaikio pomėgius, pranciškonus Lietuvoje ir pasaulyje – ir daug atgarsio sulaukusias pastarojo meto aktualijas.

Tinklalaidėje išgirsite:

0:37 – Apie br. Algio kaktusų kolekciją;

5:14 – Kaip vienuolis švęs gimtadienį;

7:52 – Gimtadienis – ne pati svarbiausia sukaktis šiemet;

12:19 – Kaip bėgimas padeda neįsisiūbuoti vidutinio amžiaus krizei;

16:25 – Visą gyvenimą lydinti muzika;

22:25 – Kuo ypatingi pranciškonai skirtinguose pasaulio kraštuose (ir Lietuvoje);

36:30 – Apie vienuolystę palikusius (ir vieną sugrįžusį) brolius;

45:50 – Dievo Motinos svarba br. Algio tikėjime;

48:00 – Kaip provincijolas reaguoja į br. Pauliaus Vaineikio politinius pasisakymus;

51:43 – Br. Algio požiūris į skiepus ir migrantų krizę;

56:48 – Tai ar viskas gerai su pranciškonais Lietuvoje?

1:00:34 – Ramaus būdo, bet tvirtą nuomonę turintis vienuolis;

1:06:21 – Artimiausi planai ir svajonės.