2020 07 22

Marius Giedraitis

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min

Kun. G. Satkauskas apie dramą „Olegas“: šioje Žemėje esame migrantai, o pagrindinis filmo herojus – žmonių simbolis

Portretas.
Rež. Jurio Kursiečio filmo „Olegas“ (Latvija, Lietuva, Belgija, 2019 m., 108 min.) kadras. Aktorius Valentinas Novopolskis.

„Pagrindinis filmo herojus yra kiekvieno iš mūsų simbolis, kuris kaip tas sūnus iš biblinio gailestingojo tėvo palyginimo nori grįžti namo, tačiau jam visais įmanomais būdais yra trukdoma, stengiamasi atimti jo laisvę.

O kas yra mūsų pirmieji namai, t. y. Dievas. Tą mes žinome iš Adomo ir Ievos istorijos“, – taip Jurio Kursiečio dramą „Olegas“ interpretuoja kunigas GABRIELIUS SATKAUSKAS ir prisipažįsta, kad po filmo seanso dar ilgai norėjosi pabūti tyloje ir pamąstyti.

Pernai Kanuose pristatyta įtempto siužeto drama „Olegas“ nuo penktadienio rodoma Lietuvos kino teatruose. Pagal tikrą įvykį sukurtoje režisieriaus J. Kursiečio dramoje pasakojama Olego (Valentinas Novopolskis) – emigranto iš Latvijos, dirbančio Briuselio priemiestyje mėsininku, istorija. Vieną dieną po nelaimingo atsitikimo darbe jis yra atleidžiamas ir patenka į kruopščiai suregztas lenko Andžėjaus (Dawidas Ogrodnikas) pinkles. Prasideda negailestinga emigranto kova už laisvę.

Daugiau nei 40 tarptautinių festivalių apkeliavusiame filme režisierius įpina ir religinių motyvų. Pasak filmo režisieriaus J. Kursiečio, religija suteikia pagrindiniam veikėjui Olegui vilties, kai jis atsiduria beviltiškose situacijose. Vienas įsimintiniausių filmo epizodų – bažnyčioje kabantis paveikslas „Mistinio avinėlio adoracija“. Jame vaizduojama Avinėlio auka, t. y. Kristaus mirtis ant kryžiaus.

Portretas gamtos fone.
Kunigas Gabrielius Satkauskas. Lietuvos jaunimo dienų archyvo nuotrauka

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

„Norint suprasti pačią šio filmo gelmę, labai svarbu išsiaiškinti avinėlio simbolį, kuris yra tiesiog raktinis. Šventajame Rašte šis simbolis yra toks sodrus, toks turtingas ir svarbus, kad trumpai ir greitomis tiesiog neįmanoma jo pristatyti. Jį sutinkame per svarbiausius Dievo ir žmonijos istorijos momentus: tai ir Abraomo auka, kur vietoj žmogaus galiausiai yra paaukojamas avinėlis (Dievo simbolis); ir Izraelio tautos išlaisvinimas iš vergavimo Egipto faraonui, kai valgomas nekaltas avinėlis ir žydai išvedami laisvėn (žydų pascha – Velykos); galiausiai tai ir pats Kristus per svarbiausias savo gyvenimo akimirkas ir per šv. Mišias, kai Jį komunijoje priimame. Apie tą mistinį avinėlį Šventajame Rašte pranašaujama ir kalbant apie kažkada įvyksiančią pasaulio pabaigą.

„Olegas“, jei norime apčiuopti giliausią jo liniją, mus tiesiog provokuoja grįžti prie Biblijos, vėl pažinti tai, ką mes, krikščionys, iš esmės tikime, kas su mumis nutiko Krikšto dieną ir kur link šiame gyvenime kaip piligrimai turėtume migruoti. Be šio pažinimo ir teologinio tikėjimo žvilgsnio filmas liks tik socialinėje tematikoje apie emigrantų gyvenimą ir jų išnaudojimą, nors tai taip pat yra labai aktualu. Vis dėlto šis filmas daug plačiau pasakoja apie visais laikais gyvenusius visus žmones, apie tave ir mane.

Mums yra du keliai – arba toli nuo tikrųjų namų liekame vergais, krikščioniškai kalbant, liekame to pavergėjo, nuodėmės įtakoje, arba mes leidžiamės išlaisvinami Dievo ir išvedami į tikrąją laisvę, kurią vadiname Dievo vaikų laisve.

Dar trumpai grįžkime prie Avinėlio. Jo simbolika Šventajame Rašte nuolat vystosi, auga ir gilėja, o viršūnę pasiekia per Jėzaus Kristaus auką ant Kryžiaus. Biblijoje skaitome, kad būtent Jėzus Kristus, žmogumi tapęs Dievas, ir yra šis visus atperkantis ir išlaisvinantis avinėlis: Štai Dievo avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmes – skaitome. Kitaip tariant, tas avinėlis, į kurį bažnyčioje žvelgia Olegas, yra laisvės, kurios mes visi trokštame ir ieškome, simbolis. Ir, kas yra dar svarbiau – šaltinis. O Olegas yra simbolis mūsų, kurie trokštame laisvės nuo Andžėjaus, simbolizuojančio mūsų paklydimus, ydas, mūsų pavergėjus, galiausiai ir patį piktąjį, kuris nori mus išnaudoti ir galiausiai sunaikinti. Taip, šis filmas yra apie kasdienę dvasinę kovą ir apie amžinąjį gyvenimą“, – pasakoja kun. G. Satkauskas.

Portretai.
Rež. Jurio Kursiečio filmo „Olegas“ (Latvija, Lietuva, Belgija, 2019 m., 108 min.) kadras. Aktoriai Dawidas Ogrodnikas ir Valentinas Novopolskis.

Arba liekame priklausomi nuo blogio, arba išsilaisviname

Kun. G. Satkauskas pažymi, kad filme „Olegas“ piktąjį, tą pavergėją, sielos supančiotoją, simbolizuoja Andžėjus (Dawidas Ogrodnikas). Kalbant grynai bibliškai, jis yra velnio simbolis, kuris bando paversti žmones vergais, atimti jų vidinę laisvę, stiprybę. Filme matome, kaip puikiai jam tai sekasi ir su kitais „kaliniais“. Andžėjaus ginklai yra suvaidintas draugiškumas, vėliau – smurtas ir grasinimai.

„Jei jau prakalbome apie velnią, tai kur filme yra Dievas? Jį galėtų simbolizuoti toji močiutė, su kuria pagrindinis herojus kalbasi, bet mes jos nematome, tačiau jaučiame maldose, tyloje, tais momentais gauname įkvėpimą išsilaisvinti, nepasiduoti. Močiutė tampa tarytum simboliu Dievo balso, kuris kalba per sąžinę, kviečia sugrįžti į tuos namus, kuriuose buvo gera“, – sako kun. G. Satkauskas.

Jo teigimu, dramoje „Olegas“ yra dvi pagrindinės temos. Pirmiausia matome skaudžią dalies emigrantų tikrovę, kuri yra labai aktuali ir mūsų tautai. Bet dar svarbesnė bei gilesnė tema yra dvasinė.

„Mes šioje Žemėje esame migrantai. Krikščionys sako, kad esame piligrimai šioje Žemėje. Mums yra du keliai – arba toli nuo tikrųjų namų liekame vergais, krikščioniškai kalbant, liekame to pavergėjo, nuodėmės įtakoje, arba mes leidžiamės išlaisvinami Dievo ir išvedami į tikrąją laisvę, kurią vadiname Dievo vaikų laisve. Šio išlaisvinimo pradžia ir pamatas įvyksta per Krikštą. Krikšto metu išnirimas iš vandens simbolizuoja prisikėlimą, naują gyvenimą, ir dėl to gaunamas naujas baltas drabužis, nes senasis išbaltinamas Avinėlio krauju, per Jo auką. Ir gailestingojo tėvo palyginime matome, kad sūnui sugrįžus į tėvo namus (žmogui į Dievo) šis apvelkamas nauju drabužiu, atkuriamas jo orumas.

Taip, viliuosi ir tikiu, bus ir su mumis po šios žemiškosios piligrimystės. Krikštas tad ir yra naujas gimimas, išlaisvinimas iš nuodėmės vergovės per Avinėlio auką ir tapimas laisvam. Būtent tai ir vaizduojama paveiksle su avinėlio auka – tai tie namai, kurių visi ilgimės, kur vyks amžina laisvės šventė“, – pasakoja kun. G. Satkauskas.

Filmo anonsas:

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.