Vaizdo įrašo trukmė:

49 min

Kun. K. Dvareckas apie priklausomybes: „Tikriems draugams nereikėtų laukti iki paskutinės stadijos“ 

Kun. Kęstutis Dvareckas
Kun. Kęstutis Dvareckas. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

„Socialinių pokalbių“ laidoje organizacijos „Aš esu“ vadovas kunigas Kęstutis Dvareckas ir organizacijos atstovė Virginija Petravičienė kalba apie tai, kaip mūsų visuomenė priima skirtingas priklausomybes. Laidą veda publicistas Donatas Puslys. 

Pašnekovai akcentuoja, kad Lietuvoje vis dar skiriasi visuomenės požiūris į paskiras priklausomybes. Pavyzdžiui, priklausomybė alkoholiui daug labiau toleruojama nei priklausomybė narkotikams, o piktnaudžiavimo vaistais daugelis apskritai nesuvokia kaip priklausomybės.

„Lietuvių sąmonėje vaistai yra gėris. Daugelis skubėdami gyventi, kitaip tariant, eikvodami save, o ne gyvendami taip, kaip derėtų, puoselėjant save, tikrai griebiasi medikamentų, galvodami, kad tai yra išeitis, ir tą kartą jie pasiekia trokštamą efektą. Aišku, kaip ir visų priklausomybių vienas iš veiksnių yra kintanti tolerancija. Pradžioje užteko vienos tabletės arba vieno bokalo šalto alaus, o dabar jau trijų ar keturių neužtenka. Sunkiai protu suvokiama, kiek žmogaus organizmas gali pakelti“, – apie priklausomybę vaistams pasakoja kun. K. Dvareckas. 

Laidos vedėjas D. Puslys klausė pašnekovų, kada galima su priklausomais žmonėmis kalbėtis apie jų piktnaudžiavimą vienomis ar kitomis medžiagomis. Juk dažnai priimta sakyti, kad žmogus pats turi susivokti, jog serga tam, kad galėtų pagyti. Anot kun. K. Dvarecko paties žmogaus susivokimas yra svarbus pasveikimo keliui, tačiau taip pat svarbus visuomenės, draugų, aplinkos indėlis. 

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

„Nežinau, ar reikia laukti, kada žmogus susivoks. Žmogus gali numirti nesusivokęs. Juk vis tiek gyvename bendruomenėse: šeimose, kaimynystėse, darbovietėse. Jeigu žmogus pradeda piktnaudžiauti alkoholiu, tai bičiuliams, jeigu jie yra tikri draugai, nereikėtų laukti iki paskutinės stadijos. Man atrodo, kad kaip visuomenė galėtume būti drąsesni: nelaukti tolesnių stadijų, kada jau ir pasekmės daug didesnės. Žinoma, sveikimui būtina, kad pats žmogus pripažintų, bet iki to galima prieiti“, – laidoje pasakoja kunigas.

Anot kunigo, dalis profesijų, ypač susijusių su pagalba kitiems žmonėms, yra rizikos grupėje susirgti įvairiomis priklausomybės ligomis, tačiau netgi žinodami šias rizikas mes, kaip visuomenė, nesistengiame padėti priklausomiems žmonėms. Jų priklausomybė ir mūsų žinojimas apie šią ligą gali tapti jų darbo netekimo priežastimi. Organizacijos „Tai aš“ vadovas skatina mus kaip visuomenę elgtis sąžiningai tokių žmonių atžvilgiu: jeigu iš jų prašome didesnės empatijos, didesnio rūpinimosi mumis, tai galbūt galėtume jais taip pat labiau pasirūpinti ir atleisti paklydimus. 

Daugiau apie priklausomybę įvairioms medžiagoms, mūsų požiūrį, bei tai, ką galėtume pakeisti, klausykite „Socialinių pokalbių“ laidoje.