Kun. P. Pichas: rūpintis ne tik telefono, bet ir sielos įkrovimu

Kun. Petras Pich. „Vatican News“ nuotrauka

„Turime daug žvaigždučių, bet kaip būtų gera, kad vienintelė žvaigždė per Kalėdas būtų Kūdikėlis Jėzus“, – sakė Šventojo Kryžiaus ir Opus Dei prelatūros kunigas Pedro Pichas, Lietuvoje geriau žinomas Petro vardu.

Iš Ispanijos, 16 vaikų šeimos kilęs dvasininkas atlieka kapeliono tarnystę Kauno technologijos universitete Kaune bei Mykolo Romerio universitete Vilniuje.

Kunigas sutiko pasidalyti mintimis, kaip prasmingai išgyventi advento laikotarpį, pasirengti Jėzaus gimimo šventei bei pasirūpinti, kad ramybė, malda ir džiaugsmas būtų ne tik trumpam šventiniu laikotarpiu šmėsteliantys atributai, tačiau nuolatiniai mūsų gyvenimo palydovai.

Šv. Kalėdos – susitikimas viršukalnėje

„Dažnai Lietuvoje sakoma, kad adventas – tai laukimas. Mano manymu, užuot adventą įvardiję kaip laukimą, galėtume jį vadinti atėjimu“, – sakė kun. Petras Pichas. Jis teigė, jog galimai dėl to, kad ir pats yra kilęs iš kalnuoto Ispanijos regiono, jam patinka adventą palyginti su kopimu į kalną:

„Tai yra kopimas tiek iš Jėzaus, tiek iš mūsų pusės. Pavyzdžiui, tarp Ispanijos ir Prancūzijos driekiasi Pirėnų kalnai. Galima įsivaizduoti, kad mes, kaip pensininkai su lazdomis, kopiame nuolaidžiu šlaitu iš Prancūzijos pusės, o Jėzus – stačiomis uolomis iš Ispanijos. Adventas yra atėjimas, kai mes galiausiai susitiksime kalno viršukalnėje.“

Pasak pašnekovo, tokios kelionės kalno viršūnės link metu pravartu atsakingai peržiūrėti nešamos kuprinės turinį: „Kartais per daug prisikrauname kuprinę, ypač puikybės. Tad tos keturios advento savaitės yra skirtos jai ištuštinti – trupučiuką nusižeminti ir laukti, kad Jėzus mus pamokytų nuolankumo. Šiuo laikotarpiu taip pat reikėtų nepamiršti ir gerų manierų. Būtų puiku, kad adventas taptų švelnumo revoliucija, kai, pavyzdžiui, laukdami eilėje užleistume skubančiuosius ar atsiprašytume tų, su kuriais esame susipykę.“

Kun. Petras Pichas. „Vatican News“ nuotrauka

Be to, nors katalikai neretai įvardija, jog Jėzus yra pirmoje jų gyvenimo vietoje, tačiau, pašnekovo teigimu, turėtume siekti, kad Jėzus būtų pačiame mūsų gyvenimo centre. „Kuo tai skiriasi? Ryte atsibundame, pasimeldžiame. Per pietus dar palaiminame maistą. O paskui ji pamirštame. Jis lieka pirmoje vietoje, o mes sukamės antroje. Tuo tarpu turėti Jėzų savo gyvenimo centre yra iššūkis. Gyvenime turime daug žvaigždučių, bet būtų puiku, kad vienintelė žvaigždė per Kalėdas būtų Kūdikėlis Jėzus“, – sakė Šventojo Kryžiaus ir Opus Dei prelatūros kunigas.

Dovanų laikas – priminti, kiek Jėzus daug dovanoja

Dvasininkas pasakojo tarnystei į Lietuvą atvykęs gruodžio 30-ąją, todėl Kūčių vakarienėje, apie kurią jau buvo spėjęs nemažai išgirsti, turėjo galimybę dalyvauti tik po metų. „Visus metus laukiau, laukiau… Ir iš tikrųjų Kūčios buvo – vau! – sočios. Po to net teko sportuoti, kad sugrįžčiau į formą. Tačiau tai yra gerai! Kadangi susitinku su studentais ir studentų atstovybėmis, man visada patinka pirkti daugiau picos, nei reikia. Ir patys studentai sako – kunige, per daug! Išties per daug. Bet juk toks yra mūsų Dievas – duodantis daug!“

Pasak kun. Petro, Kalėdų laikotarpiu dovanodami vieni kitiems dovanas galime suprasti tikrąjį Dievo gerumą. „Įsivaizduokite, kad esate pakviesti aplankyti Billo Gateso. Vau! Juk tai vienas turtingiausių pasaulio žmonių, jis visko turi! Tad ką jam padovanoti? Nuperkame šakotį, padovanojame. O jis tik paklausia, ar atvykome automobiliu, ir krauna mums kompiuterius, telefonus, kitą išmaniąją techniką… Panašiai ir mes dovanojame Jėzui, bet jis atsilygina mums apdovanodamas nepalyginamai daugiau. Šv. Kalėdos ir yra dovanų laikas, kad mums primintų – Jėzus daug dovanoja“, – teigė pašnekovas.

Daugiau fiestos negu siestos!

Paklaustas, ko imtis, kad ramybė, malda ir džiaugsmas ne tik trumpam šmėstelėtų advento metu, tačiau taptų nuolatiniais mūsų gyvenimo palydovais, dvasininkas patarė rūpintis ne tik savo išmaniojo telefono, bet ir sielos įkrovimu: „Ar įmanoma, kad jaunuolis išeitų iš namų su neįkrautu telefonu? Jis jaustųsi lyg būtų nuogas. Ar įmanoma, kad katalikas išeitų iš namų be maldos?.. Geriausia dovana adventui – dienos Evangelijos apmąstymas, pavyzdžiui, naudojantis puslapiu kasdienapmastau.lt. Užtruksime 7 minutes – kol krausime mobilųjį telefoną, taip pat įsikrausime ir sielą.“

„Tuo tarpu visiems studentams patarčiau išgirdus, kad kažkas artinasi – instinktyviai paslėpti telefoną arba mesti jį šalin, kad kitas suprastų: esi man svarbus! O įvykus susitikimui, kadangi metai jau eina į pabaigą, paklausti: kokie buvo šie metai? Kas pasisekė, kas nepavyko? Taip pat pasiteirauti: o kokią svajonę turi? Mano manymu, paslėpę telefoną pamatysime, kad Dievas gali su mumis kalbėtis per kitus, tereikia daugiau klausytis. Popiežius taip pat kalba apie susitikimo kultūrą. Tai yra geras dalykas, manau, jaunimas nori daugiau bendrauti, nei būti prie ekranų“, – mintimis dalijosi jis.

Pokalbiui besibaigiant kun. Petras Pichas ragino nepamiršti, kad Dievui nėra negalimų dalykų: „Kasdien apmąstydami Evangeliją ir vieną kitą ištrauką nuolat turėdami galvoje, galėsime pereiti nuo pesimizmo prie optimizmo. Mano manymu, reikia, kaip ispanai sako, daugiau fiestos negu siestos. Katalikai miega, o juk turėtume kasdien katalikiškai tūsintis!“