Kviečiame remti „Bernardinai.lt“ Paremti
Kviečiame remti interneto dienraštį „Bernardinai.lt“ Paremti

2022 07 14

Brigita Daugėlaitė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

7 min.

Kuo ypatingas Balio Sruogos laiškynas?

Nežinomas fotografas, Balys Sruoga, Vanda Daugirdaitė-Sruogienė ir Dalia Sruogaitė 1926 m. Maironio lietuvių literatūros muziejaus eksponatas. Limis.lt nuotrauka

„Nedaug Sruogos laiškų, kurie parašyti paprastai, kasdieniškai. Jis labiau stengėsi rašyti ypatingesnius literatūrinius laiškus, kuriems reikėjo įkvėpimo, dvasios pakylėjimo“, – teigia tekstologė NERINGA MARKEVIČIENĖ pristatydama Balio Sruogos „Raštus“ (t. 17, kn. 1: „Laiškai Vandai Daugirdaitei, 1919–1924“, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021 m.).

Ši publikacija yra pokalbio su N. Markevičiene, vykusio 2022 m. vasarį Vilniuje, Vinco Mykolaičio-Putino memorialiniame bute-muziejuje, ir Kaune, Balio ir Vandos Sruogų namuose-muziejuje, pirmoji dalis.

2021 m. minėtos Balio Sruogos 125-osios gimimo metinės. Kokių darbų, skirtų Sruogai, praėjusiais ir šiais metais pasirodė? Kuo jie svarbūs sruogistikai?

2021 m., be kitų ypatingų asmenybių, buvo ir Sruogos, ir jo gyvenimo bei kūrybos tyrinėtojo Algio Samulionio metai. Minėtos rašytojo 125-osios gimimo metinės. Samulioniui būtų suėję 85-eri. Svarbu paminėti, kad 2022-ieji taip pat ypatingi: vasario mėnesį paminėjome ne tik Sruogos gimtadienį (2 dieną), bet ir rašytojo žmonos istorikės Vandos Daugirdaitės-Sruogienės 25-ąsias mirties metines (10 dieną).

Per praėjusius metus nuveikta daug labai svarbių darbų. Paminėsiu keletą jų. Kauno valstybiniame lėlių teatre pagal Sruogos kūrinį „Dievų miškas“ pastatyta pjesė tuo pačiu pavadinimu (autorė ir režisierė Agnė Sunklodaitė). Ši pjesė apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi.

Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos darbuotojai parengė originalų projektą „Teigiantis gyvenimą“. Sruogos kūrybos gerbėjai per Žolinę (rugpjūčio 14 d.) galėjo susitikti Baibokuose, kur susirinko rašytojo giminaičiai, teatrologai ir aktoriai. Jie stengėsi atkurti unikalų fenomeną – Sruogos Teatro seminarą. Moksliniai pranešimai, perskaityti šiame seminare, vėliau publikuoti knygoje „Dialogas su Baliu Sruoga apie ateities teatrą“.

Rašytojas Stasys Lipskis parengė biografinę knygą „Vienatvės ir pragaro spąstuose“ apie paskutinius septynerius Sruogos gyvenimo metus. Istorikas, publicistas Juozas Brazauskas parašė biografinę apybraižą „Gyvenimas perbėgo per atmintį“. Kultūros, istorijos kontekstų tyrinėtojas Rolandas Maskoliūnas Sruogos laiškus populiarino 1922 m. kronikoje – knygoje „Tarp kanibalizmo ir modernizmo“.

Praėjusių metų pabaigoje sėkmingai baigtas ir Lietuvos mokslo tarybos finansuotas projektas – sukurtas Balio Sruogos archyvas. Jį rengė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Vilniaus universiteto mokslininkai. Labai smagu, kad prieš pat rašytojo gimtadienį pasirodė ir naujas Sruogos laiškų „Raštų“ tomas, kurį parėmė Lietuvos kultūros taryba, o išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Šis tradicinis laiškų leidimas ypatingas, nes pirmą kartą pasirodė kartu su skaitmeniniu variantu. Užsienyje, leidžiant rašytojų klasikų kūrinius, egodokumentus, dažnai tradicinis ir skaitmeninis leidimai pasirodo kartu. Lietuvoje tokių hibridinių (dviejų formatų) leidimų reta. Tokiam leidimui rengtasi ne vienus metus. Idėją parėmė Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos kultūros taryba.

Man, kaip Sruogos laiškų tyrėjai ir rengėjai, ypač džiugu, kad visos anksčiau minėtos knygos, skirtos Sruogai, parašytos remiantis ir skaitmeniniame Balio Sruogos archyve pateikta medžiaga (rašytojo laiškais ir jų komentarais).

Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei 1921 m. Maironio lietuvių literatūros muziejaus eksponatas. Limis.lt nuotrauka
Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei 1921 m. Maironio lietuvių literatūros muziejaus eksponatas. Limis.lt nuotrauka
Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei 1934 m. Maironio lietuvių literatūros muziejaus eksponatas. Limis.lt nuotrauka
Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei 1934 m. Maironio lietuvių literatūros muziejaus eksponatas. Limis.lt nuotrauka

Kokiuose Lietuvos ir pasaulio archyvuose saugomi rašytojo laiškai?

Vietų, kuriose saugomi Sruogos laiškų autografai, geografija plati. Daugiausia rašytojo laiškų saugoma Vilniuje, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje.

Rašytojo laiškų pluoštai saugomi ir Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, Balio ir Vandos Sruogų namuose-muziejuje. Yra laiškų, saugomų Šiaulių „Aušros“ muziejuje.

Sruogos laiškų rasta ir trijuose JAV archyvuose – Čikagoje Balzeko lietuvių kultūros muziejuje, Lituanistikos tyrimo ir studijų centre, Filadelfijoje – Pensilvanijos universitete. Reikėjo net trijų ilgalaikių išvykų (2014–2019 m.), kurių metu būtų ištirti JAV saugomi Sruogos laiškai. Jas parėmė Lietuvos mokslo taryba.

Į užklausą dėl Sruogos laiškų atsiliepė Sankt Peterburgo Rusų muziejaus, Miuncheno universitetų archyvarai. Jų dėka gautos Sruogos laiškų autografų skaitmeninės kopijos.

Kiek laiškų sudaro Sruogos epistoliumą? Kokie didžiausi laiškų rinkiniai išsiskyrė Jūsų atlikto laiškų tyrimo metu?

Pirmiausia atlikta Sruogos laiškų registracija, pakeliant kiekvieną įvairiose atminties institucijose saugomą rašytojo laišką. Iki šiol Sruogos laiškai nebuvo registruoti, aprašyti, pateikiant išsamų bibliografinį aprašą, metaduomenis. Sruogos laiškynas yra nemažas – jį sudaro daugiau nei tūkstantis laiškų (dabar užregistruoti 1092).

Iš išlikusių adresatų laiškų matyti, kad Sruogos susirašinėjimo būta kur kas gausesnio, todėl dabartinis laiškų sąrašas atspindi tik sąlygišką epistoliumo visumą. Iki šiol klaidingai manyta apie laiškų skaičių ir įskaitomumą. Kitų tyrėjų anksčiau teigta, kad egzistuoja beveik 6000 Sruogos laiškų, kad tik dalis jų įskaitomi. 

Konkretus atliktas tyrimas parodė, kad laiškų išliko kur kas mažiau, nėra nė vieno neįskaitomo rašytojo laiško.

Sruogos laiškai pirmiausia buvo renkami, registruojami, dėliojami chronologine tvarka. Tada ėmė aiškėti, kad Sruoga daugiausia laiškų parašė studijų Rusijoje bičiulei Valerijai Čiurlionytei, mylimajai ir žmonai Daugirdaitei-Sruogienei, broliui Juozapui Sruogai, įvairiems asmenims ir institucijoms. Atlikus laiškų tyrimą, nuspręsta pirmiausia publikuoti šiuos rinkinius. Visų laiškų nuoseklus chronologinis vaizdas matomas skaitmeniniame Balio Sruogos archyve.

Tekstologė Neringa Markevičienė ir literatūrologė Brigita Daugėlaitė. Balio ir Vandos Sruogų namuose-muziejaus nuotrauka
Tekstologė, Balio Sruogos „Raštų“ rengėja Neringa Markevičienė. Mykolo Cibo nuotrauka
Vinco Mykolaičio-Putino memorialinio buto-muziejaus nuotrauka

Kaip Sruogos laiškai parašyti? Kuo ypatingas jų rašymo būdas, stilistinė maniera?

Nedaug Sruogos laiškų, kurie parašyti paprastai, kasdieniškai. Jis labiau stengėsi rašyti ypatingesnius literatūrinius laiškus, kuriems reikėjo įkvėpimo, dvasios pakylėjimo: „…ir visų pirma man rūpi – kaip aš Tau pasakysiu“. Laiškas atverdavo kitokio pasaulio erdvę: „Dabar čia aplinkui man visa taip svetima ir tolima, ir siela taip alksta kito, kitokio gyvenimo.“

Sruoga nenorėjo, kad Daugirdaitė jį pamatytų nuvargusį, besiskundžiantį: „O aš nenorėčiau, kad tu matytum mane tokį šiokiadieniais reikalais susirūpinusį, tokį liūdną ir ištižusį. Aš nenorėčiau net apie mano rūpesčius rašyti. Aš taip norėčiau, kad mano atsilankymas į tave būtų geras ir šviesus ir kad, kaip Tu rašai, kad Tu pasigertum.“ 

Ne veltui Sruogos laiškai Daugirdaitei poetiškiausi, juose išrašyti visi poezijos rinkinio „Dievų takais“ eilėraščių ankstyvieji variantai. Visi šio rinkinio eilėraščiai ir buvo skirti Daugirdaitei (rinkinys turėjo net antraštę „Mylimai dainos“).

Rašytojo laiškuose daug užuominų apie tuo laiku jo skaitytus ar verčiamus rusų simbolistų ar vokiečių poetų kūrinius. Sruoga į laišką dažnai įterpdavo kokį nors iš atminties cituojamą posmą, bet kūrinio fragmento autorystę paprastai turėdavo išsiaiškinti pati Daugirdaitė.

Noriu priminti, kad laiškuose Valerijai Čiurlionytei nemažai rusų poezijos intarpų (Afanasijaus Feto, Fiodoro Tiutčevo, simbolistų Valerijaus Briusovo, Andrejaus Belo, Fiodoro Sologubo, Dmitrijaus Merežkovskio, Konstantino Balmonto, Jurgio Baltrušaičio citatų).

Laiškuose Daugirdaitei daugiausia atsispindi vokiečių poezijos įtaka (Stefano George’s, Heinricho Heine’s, Novalio), nors dar remiamasi ir rusų klasika (laiškuose įterpiami Valerijaus Briusovo, Fiodoro Sologubo eilėraščiai, Aleksandro Puškino eiliuotas romanas „Eugenijus Oneginas“, tragedija „Borisas Godunovas“, aliuzijos į Ivano Gončiarovo romaną „Oblomovas“, Nikolajaus Gogolio apysakos „Tarasas Bulba“ motyvai), atrastais kitais poetais (čekų – Otokaru Bžezina, belgų – Emile’u Verhaerenu).

Galima pasakyti, kad laiškų Čiurlionytei ir Daugirdaitei tomus sieja romantinė tonacija, improvizacinė rašymo maniera, simboliniai motyvai (saulės, marių, kalnų), kreipiniai (Sesers, Sesulės, Seserėlės), vidinė laiškų subjekto būsena (vienatvė), išgyvenimai (nuo patiriamo ilgesio, liūdesio, sielvarto, kančios iki dvasios pilnatvės, meilės išsipildymo, ekstazės), pasąmonės reiškiniai (sapnai, vizijos, regėjimai).

Sruogos laiškai kitiems asmenims nebėra tokie poetiški, prisodrinti įvairių meninių priemonių (panašių laiškų Sruoga parašė dar keliems bičiuliams – Ignui Šeiniui, Matui Grigoniui, Marijai Nemeikšaitei). Priešingai, jie tampa buitiškesni, o kai kurie net primena administraciniu stiliumi parašytas oficialias ataskaitas.

Kokius Sruogos laiškus skaitysime „Raštų“ septyniolikto tomo antroje knygoje? Kada ji bus parengta?

Planuojama, kad Sruogos „Raštų“ septyniolikto tomo antroje knygoje po metų bus paskelbta likusi laiškų Daugirdaitei-Sruogienei dalis (numatoma publikuoti dar 123 laiškus). Tai laiškai, kuriuos Sruoga parašė po santuokos – iki gyvenimo pabaigos (1924–1946). Rengiami Sruogos laiškai, atspindintys jo darbą universitete tarpukariu, Antrojo pasaulinio karo metu ir pokariu. Sruogos laiškai išsamiau supažindins su rašytojo išvykomis mokslo, teatro reikalais į Vokietiją, Prancūziją, Švediją, laisvalaikio kelionėmis su šeima po lenkų okupuotą Vilniaus kraštą ir Lenkiją.

Sruogos laiškuose atsiskleis jo studentams 1928–1930 m. organizuotų populiariųjų ekskursijų į Vokietiją ir Alpių kalnus vaizdai, rūpesčiai, išbandymai, įspūdžiai ir atradimai. Aprašytos ir atostogų su šeima akimirkos žmonos tėviškėje Būgiuose. Knygoje bus publikuoti ir Štuthofo koncentracijos stovykloje rašyti Sruogos laiškai (1943–1945). Skaitytojai galės pirmą kartą susipažinti su šių laiškų originalais, rašytais vokiečių kalba, jų vertimais, perskaityti dalykinius komentarus, kurie paskatins Sruogos koncentracijos lageryje aprašytus ir išgyventus dalykus susieti su lietuvių garbės kalinių išlikusia memuaristika, epistolika, juos pamatyti ir kitų holokausto aukų egodokumentų kontekste. Laukia dar daug sunkaus, bet įkvepiančio ir prasmingo darbo.

Svarbu paminėti, kad į skaitmeninį Balio Sruogos archyvą kiekvieną savaitę įkeliama naujai parengtų rašytojo laiškų. Dabar šiame archyve pradėti skelbti Štuthofo laikotarpio laiškai, todėl skaitytojai gali rasti daug naujos medžiagos, o ir patys, laukdami knygos, prisidėti pastabomis, pasiūlymais, komentarais.

Nežinomas fotografas, Balys Sruoga ir Vanda Daugirdaitė 1921 m. Maironio lietuvių literatūros muziejaus eksponatas. Limis.lt nuotrauka
Nežinomas fotografas, Balys Sruoga 1935 m. vasarą. Maironio lietuvių literatūros muziejaus eksponatas. Limis.lt nuotrauka

Kas labiausiai įsiminė iš laiškų rinkimo istorijos ar jų rengimo proceso?

Nesitikėjau, kad man teks ir kad pavyks atlikti ne vieno Sruogos laiškų rinkinio, o viso epistoliumo rekonstrukciją, kad teks net keletą kartų išvykti ieškoti rašytojo laiškų į kitą žemyną. Buvo svarbu pasisvečiuoti Daugirdaitės-Sruogienės ir istoriko Dovydo Fainhauzo XX a. aštuntame dešimtmetyje planuotame įsteigti sruogistikos centre Amerikoje.

Istorikų idėja tokį centrą įsteigti Balzeko lietuvių kultūros muziejuje nebuvo realizuota. Simboliška, kad buvau pirmoji to, kad ir neįkurto, sruogistikos centro lankytoja. Ten suradau Samulionio ir bibliografo Vlado Žuko laiškus, siųstus Sruogienei (dabar jau galima rekonstruoti ir šį svarbų pokalbį). Susipažinau su Daugirdaitės-Sruogienės laiškais, ypač susirašinėjimu su broliais Mykolu ir Vaclovu Biržiškomis.

Svajoju ateityje išsamiai tyrinėti ne tik Sruogos, bet ir Daugirdaitės-Sruogienės laiškyną, nes jis, mano supratimu, dar iki galo neatrastas žemynas.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Svarbu!

Įsivaizduokite, vieną dieną Jus pasiekia tokia žinia –
dėl finansinių sunkumų „Bernardinai.lt“ stabdo savo veiklą.

Darome viską, kad taip neatsitiktų, bet mums reikia Jūsų pagalbos.
Paremkite dabar, kad galėtumėte skaityti „Bernardinai.lt“ ir rytoj.