Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Kvartero periodo parkas

Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka

Granados geoparkas, kurio visas pavadinimas – Šiaurinių Granados slėnių kvartero periodo geoparkas, iš tiesų yra keliolikos kanjonų ir daugybės vandens srautų sistema. Ji užima 1400 kvadratinių kilometrų plotą – panašaus dydžio kaip visas Kauno rajonas.

Šios vietovės geologinė istorija man pasirodė labai įdomi, todėl ją trumpai (taip trumpai, kaip galima papasakoti šimtus milijonų metų trukusių geologinių procesų istoriją) papasakosiu. Už pagalbą dėkoju gerai mūsų draugei – geologei Jurgai Marijai, kuri atsiuntė beveik 50 puslapių konspektą.

Dabartiniai Siera Nevados kalnai pradėjo kilti pietiniame Europos pakraštyje maždaug prieš 70 milijonų metų, susidūrus Afrikos ir Eurazijos tektoninėms plokštėms. Priešingoje – Afrikos – pusėje pradėjo augti Atlaso kalnai, o tarp abiejų žemynų pradėjo formuotis įduba, kuri vėliau virto Viduržemio jūra.

Augantys Siera Nevados kalnai pradėjo naujai formuoti upių vagas, ir jomis tirpstančio ledo ir lietaus vandenys nutekėdavo nuo kalnų viršūnių į žemumas. Prieš penkis milijonus metų pietiniais šlaitais vanduo jau subėgdavo į ką tik atsiradusią Viduržemio jūrą, o šiaurinėje kalnų pusėje vanduo, neturėdamas, kur ištekėti, ėmė kauptis aukštesniuose slėniuose.

Taip prieš penkis milijonus metų šiaurinėje Siera Nevados kalnų pusėje susidarė milžiniškas telkinys, kurį geologai vadina Baza paleoežeru. Milijonus metų vanduo kilo, kol maždaug prieš 500 tūkstančių metų prasiveržė iš slėnio. Įveikęs maždaug tūkstančio kilometrų kelią, jis ėmė tekėti į Atlanto vandenyną. Taip susiformavo naujos upių vagos, kuriomis visas ežero vanduo ilgainiui ištekėjo iš slėnio, pakeliui išplaudamas gilius kanjonus ir palikdamas atodangas.

Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka

Vėliau išgraužas gilino vėjas ir lietus, kažkiek prisidėjo ir žmogaus rankos. Taip susiformavo gana didelis kanjonų tinklas, išsidėstęs 88 kilometrų pločio ir 67 kilometrų ilgio teritorijoje. Kanjono gylis vietomis siekia 250 metrų, o jo centre yra dirbtinis Negratino vandens tvenkinys, iš kurio išteka Gudiana Menor upė. Ji vėliau susijungia su svarbiausia Andalūzijos Gvadalkivyro upe ir toliau pratekėdama pro Kordobą ir Seviliją pasiekia Atlanto vandenyną.

Besiformuojantys kanjonai atvėrė žemės gelmių paslaptis – seniausioms uolienoms yra daugiau nei 250 milijonų metų. Šiame rajone randama labai ankstyvų žmonijos veiklos pėdsakų, o gamta sukūrė įspūdingą peizažą. Visame parke sužymėta 70 unikalių geologinių, sedimentologinių, paleontologinių, geomorfologinių, petrologinių – geoterminių, stratigrafinių, hidrogeologinių, tektoninių ir kitų „-oginių“ vietovių bei atskirų objektų.

Granados geoparke atradimo džiaugsmą patirs ne tik profesionalūs geologai, biologai, fosilijų ieškotojai, paleontologai, bet ir visi, mėgstantys keliones gamtoje.

Parke sudaryti įdomūs maršrutai, kuriais galima keliauti pėsčiomis, važiuoti dviračiu, keturiais ratais varomu visureigiu ar nuomotu automobiliu ramiai pasivažinėti asfaltuotais parko keliukais.

Parko lankymas yra nemokamas, ir į jį patekti galite bet kuriuo paros metu. Už papildoma mokestį galima prisijungti prie gido vedamų ekskursijų, edukacinių programų ar specializuotų užsiėmimų suaugusiesiems ir vaikams. Ko gero, smagiausia yra kelioms dienoms apsigyventi Gvadikso mieste ar jo apylinkės urvuose įrengtame būste ir leistis į dienos žygius po kanjonus, o vakarais grįžus mėgautis miesto teikiamais malonumais.

Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka

Laima Druknerytė – fotografė, keliautoja. Ispanijos pietuose esanti Andalūzija yra jos antrieji namai. Šis Pietų Ispanijos regionas garsus įspūdingais gamtos vaizdais, unikalia miestų ir miestelių architektūra, alyvuogių giraitėmis, kaitria saule, mėlynu dangumi, gardžiu maistu, puikiu alyvuogių aliejumi ir šiltais bei draugiškais žmonėmis. Jie L. Druknerytei padeda pažinti šio regiono kultūrą, virtuvę, tradicijas ir papročius. Puslapyje Virgenextra.lt fotografė pasakoja apie atrastą Andalūziją ir apie šio krašto ypač tyrą alyvuogių aliejų.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Kas yra „bernardinai“?

Arba kodėl „Bernardinai.lt“ yra nemokama žiniasklaida ir kodėl kviečiame tapti partneriais paremiant.