L. Sequeirosas SJ: apie vienkartinių dalykų kultą, takiąją meilę ir kitus banalybės kultūros bruožus

Anot jo, naujos kartos Vakaruose vis labiau yra linkusios užsiimti banaliomis veiklomis. „Kad tuo įsitikintume, užtenka pažvelgti vien į tai, kaip jie gauna informaciją – visada perteklinę, tačiau be substancijos. Jie apdoroja didžiulius informacijos kiekius per lengvai įsisavinamas medijas: per garsinius ar vaizdo įrašus, per trumpas žinutes, nereikalaujančias beveik jokių intelektualinių pastangų, ar per socialinius tinklus. Šiandienės kartos dažniausiai ignoruoja rašytinį žodį ir ypač ilgesnius nuomonės  straipsnius. Geriausiu atveju jie pasitenkina žvilgsniu į antraštes“, – rašo autorius. 

L. Sequeiroso teigimu, banalybę geriausiai įkūnija vienkartinių dalykų įsitvirtinimas – visko, ką paprasčiausiai galima greitai suvartoti ir išmesti. Galime kalbėti apie vienkartinius rūbus, vienkartinio greitojo maisto pakuotes – viską, ko gausu ir kieno atliekos greitai atsiduria atliekų dėžėje. Galime kalbėti ir apie vienkartinius partnerius, kai ilgalaikius abipusiu įsipareigojimu grįstus santykius keičia besikartojančios ribotos trukmės vedybos, apimančios tik minimalų įsipareigojimą. Pirmenybė, anot autoriaus, teikiama patenkinti neatidėliotinus troškimus, neturint jokio galutinio tikslo, ateities vizijos. Gyvenimas tampa nereikšmingų ir tarpusavyje menkai susijusių smulkmenų rinkiniu. 

L. Sequeiroso SJ teigimu, vienas kertinių autorių bandant suvokti banalybės kultūros esmę yra lenkų kilmės sociologas Zygmuntas Baumanas, nukalęs takiosios modernybės sąvoką. Ši metafora įkūnija žmonių tarpusavio ryšių nestabilumą individualistinėje ir užsisklęsti linkusioje visuomenėje, kuriai būdingas santykių laikinumas ir netvirti etiniai principai. Taki tampa ir meilė, iš kurios dingsta atsakomybės kitam dėmuo ir kuri redukuojama į nuasmenintą ryšį virtualioje realybėje. Taki, pastebi L. Sequeirosas, gali tapti net religija. 

Autorius akcentuoja, kad takioji modernybė rizikuoja atvesti žmones į situaciją, kurią Z. Baumanas aprašė savo knygoje „Moralinis aklumas“: moralinio kompaso netektį, etinių principų, kurie galiotų visur ir visada bei suteiktų tvirtą pamatą Vakarų visuomenėms, stygių. L. Sequierosas teigia, kad tokiu atveju mes turime permąstyti ir tai, kokį vaidmenį takiojoje modernybėje atlieka religija, kuri tradiciškai visuomenėms būdavo stiprybės ir saugumo šaltinis.

Savo tekste L. Sequeirosas, remdamasis psichologe Monica Redondo, išskiria penkias kertines Z. Baumano idėjas, kurios gali pasitarnauti siekiui geriau suvokti šiandienės visuomenės, pasižyminčios banalybės kultūra, iššūkius. Pirma, rašo jis, likvidi tikrovė ženklina lūžį, atskiriantį mus nuo anksčiau įtvirtintų institucijų ir struktūrų. „Praeityje gyvenimas specifiškai buvo sutvarkytas kiekvienam asmeniui, kuriam priimant sprendimus tereikėjo remtis nusistovėjusiais šablonais. Z. Baumanas tvirtina, kad moderniais laikais žmogui pavyko išsivaduoti iš šių šablonų ir struktūrų, tad kiekvienas asmuo pats tampa sprendėju, lemiančiu, kokiu šablonu vadovautis priimant gyvenimą lemiančius sprendimus“, – konstatuoja autorius.

Antra, anot jo, gyvenimas takiojoje modernybėje yra paremtas individualizmu, o visuomenė yra virtusi nepatikima ir nestabilia tikrove, kurioje nėra vietos užtikrintumui. „Viskas, ką mes turime, jei lyginsime su fiksuotomis praeities struktūromis, yra kintama ar turi galiojimo pabaigos laiką“, – rašo L. Sequeirosas.

Trečia, tokie socialiniai tinklai kaip „Tinder“ ženklina ir takiosios meilės iškilimą. „Santykiai, kokius puoselėjo mūsų seneliai, turi mažai ką bendro su mūsų santykiais šiandien. Įsipareigojimo baimė, vienos nakties nuotykiai, sudaužytos širdys ir pan. – daugeliui jaunų žmonių visa tai buvo juos formuojančios patirtys“, – konstatuoja autorius. Anot jo, Z. Baumanas įsipareigojimo baimę ir baimę netekti laisvės siejo su tuo, kad asmuo verčiau renkasi atsisakyti saitų su kitu asmeniu. Takioji meilė yra serija naujų pradžių neskausmingomis sąlygomis. Meilės santykiai taip virsta trumpais epizodais, kuriuos apibūdina asmeninės naudos siekis. „Kai vienas iš partnerių nustoja būti „pelningas“, jis arba ji yra patraukiami į šoną ir ieškoma kito. Būtent tai įkūnija „Tinder“ filosofiją. Tiesa, kad ši pažinčių programėlė įžiebė ir ne vieną amžinos meilės istoriją, tačiau dauguma vartotojų gausybėje ekrane matomų veidų naršo ieškodami vienos nakties patirties“, – rašo jėzuitas.

L. Sequeiroso pastebėjimu, mūsų troškimas nesusisaistyti tinka ne tik meilei, bet ir apskritai visam gyvenimo būdui apibrėžti. Z. Baumanas savo darbuose kalba apie pokyčio kaip savaiminio gėrio vertinimą ir naujų patirčių paiešką kartu siekiant niekur galutinai nesuleisti šaknų. Stengiamasi tapti pasaulio piliečiu, tačiau kartu toks žmogus yra niekieno pilietis.

Galiausiai tokia pokyčio ir naujų patirčių paieška grįsta filosofija atsiliepia ir mūsų darbo karjerai. Praeityje, anot L. Sequeiroso, yra tos dienos, kai mūsų seneliai ar proseneliai baigę mokslus pradėdavo dirbti kokioje nors kompanijoje ir būtent iš jos vėliau išeidavo į pensiją. Šiandien žmonės nebenori saitų ne tik meilėje, bet ir darbe. Nebėra tokio dalyko kaip darbas visam gyvenimui. „Darbai yra keičiami, o šiandienė rinka reikalauja, kad kompanijose vyktų nuolatinė transformacija. Kita vertus, savo raštuose Z. Baumanas pabrėžia ir reikalavimą keistis patiems darbuotojams, kurie vis labiau įpareigojami demonstruoti visapusiškumą ir gebėjimą kiekvieną dieną dirbti naujose srityse“, – rašo „La Civilta Cattolica“ autorius.

Pagal „La Civilta Cattolica“ parengė Donatas Puslys.