2021 01 21

Kun. Gustavo Lombardo, IVE

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min

Laimingesnių naujųjų metų?

Kun. Gustavo Lombardo, IVE. Asmeninio archyvo nuotrauka

Tikriausiai niekada anksčiau visa žmonija nebuvo taip troškusi, kad prasidedantys nauji metai būtų visiškai kitokie nei tie, kuriuos paliekame praeityje.

Ar iš tikrųjų 2020-ieji buvo nesėkmingi, baisūs, užmirštini ir t. t.? Neminėsiu priežasčių, dėl kurių vienintelis galimas atsakymas: „Žinoma, kad taip!“, bet leisiu sau iškelti kitą atsakymo alternatyvą – „Kodėl?“ Juk viskas priklauso nuo stiklo spalvos, per kurį žiūrima, o mes, katalikai, nuo pat savo krikšto esame pašaukti žiūrėti į pasaulį ir tai, kas jame vyksta, per tikėjimo prizmę.

Žinoma, kad tikėjimą galima pajusti, tačiau jis nėra jausmas. Kas yra tikėjimas? Tai yra tikėti tuo, ko Viešpats mus išmokė – ir moko – bei pasitikėti, kad Jo mokymas, tai yra žiūrėti į pasaulį Jo akimis, mus daro nei daugiau, nei mažiau kaip Jo išminties dalininkus su visu gėriu, kurį tai mums suteikia, nes „ji (Išmintis) visa žino ir supranta“ (Išm 9, 11).

Ką turime daryti, kad žiūrėtume į praėjusius metus tikėjimo akimis ir tuo pačiu tikėjimu žvelgtume į naujus metus?

Tik pakomentuosiu dvi Šventojo Rašto eilutes, kiekvienas gali pridėti eilutę, kuri jam labiau padeda ir paaiškina. Vieną jų naudosiu praėjusiųjų metų apžvalgai ir kitą – naujųjų, nors abi ištraukas galime naudoti abejiems metams.

Pirmoji eilutė yra ši: „Viskas išeina į gera mylintiems Dievą“ (Rom 8, 28). O jei tik galėtume suprasti iki galo šią eilutę! Net ir turėdami silpnybių, ar stengėmės mylėti Dievą visus praėjusius, 2020-osius, metus?

Jeigu taip – tada viską, absoliučiai viską – nuo mažiausio iki didžiausio, nuo menkiausio skausmo iki paties COVID-19 ir jo medicininių bei socialinių padarinių, patiriant dvasines dykumas ir šeimų atskyrimą – viską, Dievas, mano Tėvas, kuris mane myli be galo (šiuos žodžius greit perskaitome, tačiau visos amžinybės mums nepakaktų jiems perprasti), Jis sutvarkė mano gėriui. Nė vienas mano plaukas nenukrito be Jo leidimo (plg. Mt 10, 29). Ar Viešpats būtų galėjęs pasakyti ką nors reikšmingesnio tam, kad mums parodytų, kaip Tėvas rūpinasi mumis?

Károly Ferenczy, „Kalno pamokslas“, 1896 m. Wikipedia.org nuotrauka

Suprantama, kad iš pirmo žvilgsnio tai suvokti sunku arba širdis mums kalba kitaip, tačiau būtent čia yra maldos, apmąstymo darbas, kalvė, kurioje iškalamos tikrosios tiesos, kur jos leidžia šaknis, prigyja ir gyvuoja.

Be to, dera paaiškinti, koks yra tas gėris, mano gėris, į kurį Dievas viską pakreipia. Tam prisiminkime, kokia trumpa mūsų piligrimystė, kurią šv. Paulius vadina „šio pasaulio pavidalu“ (1 Kor 7, 31). Todėl, logiškai mąstant, galime teigti, jog visais atžvilgiais gėris, dėl kurio Dievas viską sutvarko, yra tas, kuris mane nukreipia į Dangų. Koks Tėvas Jis būtų, jeigu duodamas mums „vieną“ leistų prarasti „tūkstančių amžinybę“?

Tuomet paaiškėja, kad šitaip žiūrint į dalykus – kaip turėtume žvelgti į juos visuomet – turėtume užbaigti metus dėkodami, dėkodami už kiekvieną praėjusių 365 dienų akimirką. „Ir kokį gėrį Dievas išgavo iš šito ar iš ano?..“ – kiekvienas galėtų sudaryti begalinį sąrašą. Aš daugybei dalykų turiu atsakymus, bet kitiems galiu pasakyti: Dievas žino. Tai turint omenyje, mūsų gerojo Dievo atžvilgiu yra vertingas, labai vertingas tikėjimo, meilės ir pasitikėjimo aktas, kurį visi galime ir turime padaryti. Pabandykite ir, nors skaudėtų, dėkokite, dėkokite… „visuomet ir už viską dėkodami Dievui“ (Ef 5, 20). Ne veltui šv. Pranciškus Salezietis  sakė: „Vertingesnis yra „ačiū“, pasakytas Dievui priešiškume, negu šeši tūkstančiai, pasakyti sėkmėje.“.[1]

Šv. Pranciškus Salezietis. Mozaika Sent Liuiso Šv. Pranciškaus Salezo oratorijos eksterjere. RickMorais / Wikipedia.org nuotrauka

Galvodami apie prasidėjusius metus, iš kurių tikimės, kad jie bus visiškai kitokie nei praėjusieji, ko turime viltis, trokšti, norėti? Kad pasibaigtų pandemija? Kad būtų išrastas koks nors stebuklingas gydymas ir būtų galima keliauti? Kad būtų galima apkabinti vienam kitą?

Ką Jėzus mums sako? „Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta“ (Mt 6, 33). Ieškoti Dievo karalystės ir jo teisumo – reiškia ieškoti šventumo, ieškoti Dievo valios, klausytis Jo žodžio ir jį vykdyti. Tuomet visa kita mums bus pridėta su tokiu tikrumu, kurio garantija yra pats Dievas, kuris sakė, jog dangus ir žemė praeis, bet jo žodžiai nepraeis.

Bet ar blogai trokšti, kad šis virusas išnyktų, kad žmonės pasveiktų, kad galėtume vaikščioti be kaukės? Žinoma, kad nėra blogai, tačiau visada tai yra priedas, ir Dievas pažadėjo jį duoti mums, jeigu ieškosime svarbiausio dalyko. Kodėl taip lengvai keičiame tų svarbių dalykų tvarką? Nekalbama apie nedidelę klaidą.

Tad nuo ko priklauso, kad turėtume laimingus 2021-uosius metus? Tik tiesiogiai ir išimtinai nuo kiekvieno iš mūsų, nuo manęs. Dievas – mūsų garantija! Kas dar? Vienintelis, visuotinis ir viską apimantis dalykas, kurio turėčiau prašyti, trokšti, norėti ir siekti šiais prasidėjusiais metais – daryti tai, ko mano Dangiškasis Tėvas nori. Tai bus mano didžiausia laimė Žemėje ir pasiruošimas amžinybei. Galime trokšti kažko daugiau?

O jeigu man nesiseks?

Iš tikrųjų negali sektis blogai, nes „Viskas išeina į gera mylintiems Dievą“ (Rom 8, 28). Turiu ieškoti Jo karalystės, ir tuomet viskas išeina į gera, bendradarbiauja mano gėriui.

O jeigu pandemijos situacija pablogės?

Tuomet reikš, kad Dievas nori mus pašventinti tokiu būdu ir suteiks mums jėgų eiti pirmyn, su džiaugsmu, nes „Viskas išeina į gera mylintiems Dievą“ (Rom 8, 28).

O jeigu ir toliau negalėsiu rasti darbo?

„Padangių sparnuočiai (plg. Mt 6, 25) turi ką valgyti“, – sako mums Viešpats. Jei ieškosime Dievo karalystės, visa kita bus mums pridėta (plg. Mt 6, 33).

Pixabay.com nuotrauka

Galėčiau išvardyti dar daugybę klausimų, bet įsivaizduokime labiausiai baimę keliančią situaciją: o jeigu susirgsiu ir mirsiu? Jei būtent 2021 metais, kai turėsiu susitikti su savo Dangiškuoju Tėvu, nors ir prieš tai „pereidamas“ skaistyklą, – tebūnie! Tebūnie viskas, žinoma, netgi mirtis. Šv. Liudvikas Marija Grinjonas Monfortietis prieš savo mirtį, dėkodamas Jėzui ir Marijai, sakė: „Baigiau bėgimą: daugiau nebenusidėsiu.“[2]

Šitie žodžiai skatina pasakyti apie tai, už ką tikriausiai negalime padėkoti ir tuo mažiau trokšti; apie vienintelį dalyką,  su kuriuo Viešpats visiškai neturėjo nieko bendro, būtent tai, dėl ko turėtume labiausiai gailėtis. Apie „ten“, kur neieškojome Dievo karalystės, ir tai, kas mus pašalina iš „tų, kurie myli Dievą“, grupės – nuodėmę. Čia norėčiau pacituoti vieną didį mūsų dienų autorių:

„Neturime teisės leistis uždaromi praeityje. Tai reikštų prie jau padarytų nuodėmių pridėti dar vieną pasitikėjimo Dievo beribe galybe ir gailestingumu stygių, Dievo, kuris mus myli ir mums nuolatos siūlo naują galimybę siekti šventumo, be kurios praeitis visada liktų neišgydoma negalia. Kai esame gundomi niūriai žvelgti į savo praeitį, nueito kelio atkarpą, reikėtų atlikti gražų tikėjimo bei vilties aktą, maždaug tokį: dėkoju tau, mano Dieve, už visą savo praeitį, tvirtai tikiu, kad visa, ką išgyvenau, galėsi pakreipti į gera, nenoriu dėl nieko apgailestauti ir apsisprendžiu šiandien pradėti nuo nulio lygiai taip pat pasitikėdamas, kaip pasikliaučiau, jei mano prabėgęs gyvenimas būtų vien ištikimybės ir šventumo istorija. Niekas labiau nepatiks Dievui kaip ši nuostata!“.[3]

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Slėpiningai ir vien tik turėdami tokį išmintingą ir gailestingą Dievą, nors ir su ašaromis akyse, galime dėkoti už viską ir prašyti tiktai to, kas mums duos viską, tai yra ieškoti Dievo karalystės ir jo teisumo.

Be abejo, kryžiaus papėdėje savo Nekaltosios Širdies gilumoje Švenčiausioji Mergelė Marija dėkojo Amžinajam Tėvui už pasaulio išgelbėjimą, kurį tuo metu vykdė jos Sūnus, bei už tai, kad ji tapo viena su auka, ir tokiu būdu – Atpirkimo bendrininkė.

Šis Marijos tikėjimas leidžia mums netgi šiandien vadinti ją palaiminta tarp visų moterų. Tokio paties tikėjimo ją maldaukime, kad žvelgtume dėkingomis akimis į praėjusius metus ir nuo 2021-ųjų galėtume kartoti ir kartoti, kaip ji, įtikėjusi: „Tebūnie man pagal Tavo žodį“ ( plg. Lk 1, 38).

Argentina, 2021 m., sausio 2 d.

Iš ispanų kalbos vertė s. Maria Dovire, SSVM

[1]  Šv. Alfonsas Marija Liguoris. „Meilės Jėzui praktika“, laisvas vertimas

[2] Arturo Ruiz Freitesas. „Visas tavo. Marijos vergas“. Įsikūnijusio Žodžio leidiniai, 2010, laisvas vertimas

[3] Jacques Philippe. „Vidinė laisvė“. Katalikų pasaulio leidiniai, 2005