Laimingiausias ir nelaimingiausias žmogus

Matas Baltrukevičius yra Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centro vyriausiasis tyrėjas.

Evan Osnos, „Joe Biden. Gyvenimas, idėjos, kova ir tai, kas svarbu dabar“. Vilnius: „Alma littera“, 2021 m., 208 p.

Tačiau sprendžiant iš viešosios erdvės ir ypač socialinių tinklų diskusijų galėjo susidaryti įspūdis, kad tendencijos yra priešingos. D. Trumpui netrūko ištikimų ir aistringų gerbėjų – įvyko net du jo palaikymo renginiai. Per pirmąjį iš jų buvusio JAV prezidento palaikytojai susirinko prie JAV ambasados, o vėliau Gedimino kalne sušvito baltomis raidėmis užrašyta prezidento pavardė. Po savaitės nuo Kalnų parko pajudėjo kolona, išpuošta JAV vėliavomis ir Trumpą palaikančia atributika.

Žvelgiant į Trumpą remiančiųjų entuziazmą galėjo susidaryti įspūdis, kad J. Bidenas palaikomas tik todėl, jog jis nėra Trumpas. Palaikymas tylus, be pompastikos ar entuziazmo.

2016 m. Trumpas žadėjo atkurti Amerikos didybę. Jo kadencijos pabaigoje smarkiai išaugo skaičius žmonių, pateisinančių politinių konfliktų sprendimą smurtu. Kad tai nėra tik tušti skaičiai, parodė ir 2021 m. sausio riaušės Kapitolijuje. „Pew“ apklausa parodė, kad vis daugiau amerikiečių jokiu būdu nenorėtų žento ar marčios, kurie ketina balsuoti už kitą politinę partiją nei jie patys. Pačiam Bidenui lūžio tašku tapo dar 2017-aisiais nacionalistų sukeltos riaušės Šarlotsvilyje, kurios, pasak jo, padėjo galutinai apsispręsti kandidatuoti 2020 m.

Rinkimų kampanijoje Trumpas siekė Bideną pavaizduoti kaip seną, apsnūdusį ir nieko nesugebantį. Net ir iš tų, kurie nepalaikė Trumpo, teko išgirsti epitetų „vargšas senukas“ ar užuojautos dėl to, kad jam teko ne pagal galimybes sunkios pareigos. Buvusio JAV prezidento retorika tarsi normalizavo patyčias dėl amžiaus. Tiek pasaulio, tiek Lietuvos viešojoje erdvėje buvo laidomi tokie epitetai, kokių niekas nenorėtų girdėti apie savo vyresnio amžiaus šeimos narius.

Evano Osnoso knyga „Joe Biden. Gyvenimas, idėjos, kova ir tai, kas svarbu dabar“ pristato Bideną tokį, koks jis yra iš tikrųjų. Ne apsimiegojusį senuką ir ne žmogų, kuriam 2020 m. rudenį tiesiog pasisekė, kad jis nėra Trumpas, bet ir neidealizuojamą, nevengiant pabrėžti jo trūkumų ir silpnybių.

J. Bidenas pagal mokslo rezultatus buvo tik 76-asis iš 85, 1968 m. baigusių teisės studijas Sirakūzų universitete. Visą politinę karjerą jį persekiojo praleistų progų patylėti šleifas. Net ir JAV užsienio politikoje, kur Bideno autoritetas stiprus, yra tamsių dėmių – pavyzdžiui, jo pritarimas Irako karui.

E. Osnosas knygoje ypač pabrėžia tas J. Bideno patirtis, kurios jį subrandino ir užgrūdino. Mokykloje jis buvo vadinamas Joe Defektu, nes mikčiojo. 1972 m., dar prieš 30-ąjį gimtadienį, J. Bidenas sensacingai buvo išrinktas į JAV Senatą. Rinkimuose jis įveikė patyrusį respublikoną, karo veteraną J. Calebą Boggsą, nors likus keliems mėnesiams iki rinkimų dar buvo atsilikęs nuo jo net trisdešimt procentų.

Rinkimų kampanijos metu žmonės dažnai manydavo, kad jis galbūt yra kurio nors kandidato sūnus, o žurnalistai juokavo, jog konkurento net batai yra senesni už Bideną. Tad 1972 m. Kalėdos Bidenų šeimoje galėjo būti ypač šventiškos, deja, ištiko tragedija: Bideno žmonai su vaikais važiuojant pirkti eglutės į automobilį trenkėsi į priešpriešinę eismo juostą išvažiavęs sunkvežimis. Bideno žmona Neilia ir vienų metų dukra Naomi žuvo, o dvejų ir trejų metų sūnūs buvo sunkiai sužeisti. Tuo metu politikas dirbo savo biure Vašingtone.

J. Bideno politinė karjera galėjo baigtis net neprasidėjusi. Politikas beveik neįstengė dirbti, tad buvo pasirengęs trauktis iš Senato. Susvyravo jo tikėjimas Dievu, kilo minčių apie savižudybę. Tačiau demokratų lyderis Senate Mike‘as Mansfieldas įkalbėjo Bideną pasilikti. Senatoriaus priesaiką politikas davė ligoninės palatoje, šalia sūnaus Beau.

Prasidėjo J. Bideno gyvenimo etapas, dėl kurio jis vadinamas Amtrak Joe („Amtrak“ yra JAV geležinkelių transporto korporacija). Kad galėtų daugiau laiko praleisti su sūnumis, jis daug metų kasdien tris valandas traukiniu važiuodavo iš Vašingtono į Delavero valstiją ir atgal.

Sunkių akimirkų būta ir daugiau. Visiška nesėkme virto 1988 m. prezidento rinkimų kampanija, kai Bidenas pagražino savo biografijos faktus ir buvo apkaltinas nuplagijavęs dalį savo kalbos nuo britų leiboristų lyderio Neillo Kinnocko. Tada po 3,5 mėnesio kampanijos politikas pasitraukė iš rinkimų kovos įgijęs pasipūtėlio reputaciją. Tik po kelių dešimtmečių jis nustojo kaltinti dėl nesėkmės konkurentus ir spaudą ir pripažino, kad kampaniją sužlugdė jo paties arogancija.

2008 m. prezidento rinkimų kampanija irgi buvo nesėkminga, tačiau Bidenas sugebėjo pritraukti ne tik viešosios erdvės, bet ir būsimojo JAV prezidento Barracko Obamos dėmesį ir šis pasirinko politikos veteraną savo viceprezidentu. Bidenui tai buvo sunkus sprendimas – jis nebuvo pratęs būti „antruoju numeriu“, tačiau žmona Jill įkalbėjo jį pabrėždama, kad tai yra puiki galimybė. Įsitikinęs, jog prezidentas bus su juo atviras ir suteiks visą informaciją apie svarbius dalykus, po pakartotinio pasiūlymo Bidenas sutiko.

Itin daug išbandymų pažėrė antroji kadencija viceprezidento poste, tik šįkart tai vėl buvo susiję su šeima, o ne politika. 2015-aisiais nuo smegenų vėžio mirė Bideno 46-erių sūnus Beau. Metais jaunesnis sūnus Hunteris daugiau nei du dešimtmečius buvo priklausomas nuo alkoholio ir narkotikų. Mirus vyresniajam broliui, ši priklausomybė tapo nevaldoma – per kelerius metus jis dukart įkliuvo dėl narkotikų. Bideno gyvenime politika vėl pasitraukė į antrą planą – iki pat pergalingų 2020-ųjų prezidento rinkimų.

Knygos autorius nesiekia parodyti Bideną kaip tobulą politiką, bet stengiasi padėti suprasti, kas jį suformavo. Bidenas rodomas toks, koks yra: visų pirma žmogus, žinantis, ką reiškia gyvenime patirti labai daug kančios, todėl galintis užjausti ir suprasti žmones. Daugelis po oficialių renginių lūkuriuojančių žmonių nori pasikalbėti su Bidenu ne kaip su politiku, o kaip su patyrusiu, nelaimių užgrūdintu žmogumi, galinčiu duoti gerų patarimų. Nuoširdi empatija visada buvo laikoma stipriausia Bideno savybe. Kartu laimingiausias ir nelaimingiausias žmogus, Bidenas yra kur kas daugiau nei tik pagyvenęs vyras, atsidūręs tinkamu laiku tinkamoje vietoje.