Vykdome technologijų atnaujinimo darbus. Atsiprašome dėl galimų sutrikimų. Norite prisidėti prie pokyčių? Nepamirškite -> Paremti
Atsinaujiname. Atsiprašome dėl galimų sutrikimų. Bet galite paremti.

Skaitymo ir žiūrėjimo laikas:

33 min.

Lėkštėje kvepia Italija – gaminame „spagetti all’Amatriciana“

Lietuvoje gyvenantis italas Daniele Gulla. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras

Nors pica ir makaronai Lietuvoje jau tapo kasdienės maisto rutinos dalimi, tikroji itališka virtuvė vis dar yra iššūkis ne vienam virtuvės šefui. Tačiau Lietuvoje gyvenantis italas DANIELE GULLA sako, kad skanaus maisto tvirtove vadinamą Italiją galima nesunkiai susikurti kiekvienoje virtuvėje.

Daniele Gulla su Lietuva susipažino dar būdamas studentas, iš Italijos į Lietuvą atvykęs pagal „Erasmus“ programą. Dešimt mėnesių turėjęs trukti studijų laikotarpis virto jau dvidešimčia gyvenimo metų Lietuvoje. Reklamos agentūros „Ogilvy“ grafikos dizaineris D. Gulla pasakoja, kad meilė svetimam kraštui užgimė dar gimtinėje: pažintį su Lietuva pradėjęs nuotraukomis, prisimena vieną labiausiai patikusią, kurioje užfiksuotas Vilnelės upės linkyje esančio Užupio vaizdas. Sužadintas smalsumas paskatino rinktis studijas Lietuvoje, o sutikti žmonės ir jų bendravimo būdas tapo priežastimi čia kurti šeimą ir namus.

D. Gulla prasitaria mėgstantis įvairių pasaulio virtuvių maistą ir kiekvieną dieną makaronų nevalgo, tačiau itališki receptai – užkoduoti genuose. Svečias sako, kad susikurti Italiją galima kiekvienoje virtuvėje, nes dauguma kasdienių itališkų receptų yra nesudėtingi, ir maisto gamybai nereikia daug laiko, svarbiausia nepamiršti šviežių ir kokybiškų produktų. Kaip pats sako, kad niekada negamintų be šviežių pomidorų, ir juokiasi prisiminęs studentavimo laikus, kai būdavo sunku rasti itališkiems patiekalams reikalingų ingredientų – nuo makaronų iki šviežių pomidorų. 

Tačiau D. Gulla seniai pastebėjo, kad Lietuva šiuo klausimu jau mažai kuo skiriasi nuo Italijos – visus reikiamus produktus galima nusipirkti parduotuvėse. Vis dėlto jis pastebi ir keletą šių šalių skirtybių. Dėl klimato skirtumų labiausiai skiriasi šių šalių valgymo įpročiai. Lietuvoje vėsiau, todėl reikalingas riebesnis, daugiau kalorijų turintis maistas. O Pietų Italijoje būtų keista pietums valgyti cepelinus. „Cepelinai man patinka, tik ne vasarą“, – šypsosi D. Gulla.

Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Kosto Kajėno videomedžiagos kadras

Tiesa, kitaip nei Lietuvoje, Italijoje gausu nerašytų maisto taisyklių. D. Gulla supažindina su valgymo itališkame restorane tvarka. Paprastai pirmiausia užsakomi užkandžiai – sūrio ar mėsos rinkiniai, koks nors tam regionui būdingas užkandis. Pirmam patiekalui gali būti patiekiami makaronai, po kurių – žuvis arba mėsa. Po antro patiekalo pereinama prie contorno – daržovių arba salotų. Paskui būtinas desertas ir kava, o pabaigoje patiekiami alkoholiniai gėrimai – dažniausiai grappa.

Gali pasirodyti, kad tokios vakarienės užtrunka, tačiau D. Gulla sako, kad dažniausiai jos nebūna labai ilgos, o ilgiau pasėdėti tenka prie savaitgalio pietų stalo. Bet svečias pastebi, kad ilgi pietūs ar vakarienės – labiau ne šalies, o žmonių savybė. Bendrauti linkę žmonės prie stalo daugiau kalba, todėl vakarienė natūraliai tęsiasi ilgiau nei įprasta – taip svečiuotis D. Gullai yra tekę ir Lietuvoje.

Šiandien svečias iš Italijos kviečia kartu gaminti tradicinį itališką patiekalą – spagetti all’Amatriciana. Amatričė – tai nedidelis Italijos vidurio miestelis Lacijo regione. Būtent dėl iš čia kilusio padažo patiekalui buvo suteiktas miestelio vardas. D. Gulla pasakoja, kad šis patiekalas dažniausiai gaminamas pietums, nes jo paruošimas greitas ir paprastas – visi Italijoje žino, kaip jį gaminti. Mūsų svečias atkreipia dėmesį, kad šventiniam itališkam stalui dažniausiai ruošiami patiekalai, reikalaujantys ilgo gaminimo proceso. Pavyzdžiui, lazanija arba ragu – mėsos ir pomidorų padažas, kurį jo močiutė virdavo keturias valandas.

Vienas svarbiausių spagetti all’Amatriciana ingredientų – guanciale. Tai yra kiaulienos pažandės mėsa, panaši į lašinius, tradiciškai gardinama tik druska ir pipirais. Kita svarbi patiekalo sudedamoji dalis – spagetti makaronai. Dabar dažniau naudojami pirkti makaronai, tačiau D. Gulla pasakoja, kad jo močiutė juos gamindavo pati – tai būdavo sekmadieninis darbas.

Svarbu pabrėžti, kad tai, kas Lietuvoje vadinama makaronais – Italijoje yra tik viena jų rūšis – macaroni, kai tešla gaminama iš miltų ir vandens, vėliau išspaudžiant formą metaliniu prietaisu. Makaronai Italijoje – kaip aitriosios paprikos Meksikoje – yra daug pasta rūšių, besiskiriančių savo forma. Tačiau ne visi italai makaronus gamina patys, įprasta juos tiesiog nusipirkti. Padažui taip pat naudojami pomidorai ir truputėlis vyno. O kad lėkštėje tikrai kvepėtų Italija, viskas pagardinama avies pieno pecorino sūriu.

Spagetti all’Amatriciana

Guanciale – kiaulienos pažandės mėsa, gardinta druska ir pipirais

Spagetti makaronai

Konservuoti pomidorai

Šlakelis vyno

Pecorino sūris

Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Kosto Kajėno videomedžiagos kadras

Projektą iš dalies finansuoja Tautinių mažumų departamentas.

Norite nepraleisti svarbiausių naujienų? Prenumeruokite naujienlaiškį:

Atsinaujiname

Vykdome technologijų atnaujinimo darbus. Atsiprašome dėl galimų sutrikimų.

Norite prisidėti prie pokyčių?

Paremkite