Lenkiška žiniasklaida Lietuvoje: dėl bendruomenės ir apie bendruomenę

Kurier Wileński, Znad Wilii, Wilnoteka.lt, TVP Wilno. Šie žodžiai nieko nesako? Tai keli iš keliolikos Lietuvoje veikiančių lenkiškos žiniasklaidos priemonių pavadinimų.

Lankomės dviejose redakcijose – seniausiai veikiančioje „Kurier Wileński“ (liet. „Vilniaus kurjeris“) ir didžiausią auditoriją turinčioje „Znad Wilii“ (liet. „Nuo Vilijos“).

Videoreportaže aiškinamės, kuo ypatingos lenkiškos žiniasklaidos priemonės, kaip joms sekasi išlikti politiškai nepriklausomoms, kokios pagrindinės problemos kamuoja ir apskritai – kam reikalinga tokia žiniasklaida Lietuvoje.

„Nemanau, kad be lenkakalbės žiniasklaidos įmanoma Lietuvos lenkų bendruomenę išlaikyti ir stiprinti“, – sako publicistas Aleksanderis Radzcenko. Taip pat jis pažymi, kad lietuviškai žiniasklaidai tai, kad vyksta šioje bendruomenėje, dažnai atrodo nesvarbu dėl jos mažumo ar trukdo kalbos barjeras.

„Kurier Wileński“ redakcija leidžia laikraštį, kuris išeina tris kartus per savaitę, ir savaitinį žurnalą. Tiražas – iki pustrečio tūkstančio. Didesnė dalis išplatinama prenumeratoriams, tačiau leidinius galima rasti ir Vilniaus regione esančiuose prekybos centruose, degalinėse, spaudos kioskuose. Dalį straipsnių galima skaityti ir internete.

Ši redakcija veikia nuo 1953 m., kuomet laikraštis vadinosi „Czerwony Sztandar“ (liet. „Raudonoji vėliava“) ir turėjo lenkams skiepyti komunistinius idealus. Antrojo pasaulinio karo metais ir po Stalino mirties didelė dalis lenkų kilmės Lietuvos gyventojų ir ypač inteligentijos repatrijavo. Lietuvos lenkų bendruomenėje paplitęs pasakymas, kad sovietmečiu tautinę tapatybę lenkams pavyko išsaugoti dėl Bažnyčios, mokyklos ir laikraščio „Czerwony Sztandar“.

Devyniasdešimtaisiais laikraštis jau nebebuvo „raudonas“, geriausiai pasikeitusią politinę kryptį iliustruoja faktas, kad tuo metu jį redagavo vienas iš Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Zbigniewas Balcewiczius. 1990 m. pavadinimo pakeitimas į seną, XIX a. leisto laikraščio „Kurier Wileński“, taip pat žymėjo atsiribojimą nuo sovietų keltų tikslų.

Videoreportaže kalbamės su žurnaliste Ilona Lewandowska – lenke iš Lenkijos, šioje redakcijoje dirbančia šešerius metus. Ji rašo įvairiomis temomis – tiek apie politiką, tiek apie religiją, kuruoja žurnalo leidybą. Dirbama šioje redakcijoje, kaip pati sako, turi kur kas daugiau progų pažinti lenkišką kultūrą, nei turėjo gyvendama Varšuvoje. Pagal išsilavinimą istorikė labai domisi mūsų istorija, stengiasi kuo daugiau keliauti po Lietuvą.

„Znad Wilii“ redakcijoje susitinkame su radijo laidų redaktore ir vedėja Renata Widtmann, kuri čia dirba 27-erius metus. Už ilgametę veiklą stiprinant pilietinį sąmoningumą ji yra apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu. Renatai žurnalistika daugiau nei darbas – tai misija. Jai niekada nebūna nuobodu kalbinti pašnekovus, nors tą daro kiekvieną rytą politikos aktualijų laidoje.

Ištisą parą transliuojanti radijo stotis įsteigta 1992 metais Czesławo Okińczyco, šiuo metu jos klauso kelios dešimtys tūkstančių žmonių. Nuo 2013 m. redakcija kuria ir interneto naujienų portalą ZW.lt, kuriame galima klausytis ir radijo transliacijų. Dienraštį skaito iki 100 tūkst. unikalių vartotojų per mėnesį.

Pasak R. Witmann, lenkiška žiniasklaida reikalinga ne tik Lietuvos lenkams, bet ir lietuviams, nes padeda pažinti šią bendruomenę, geriau suprasti jos problemas.

Publikaciją iš dalies finansuoja Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės