Vidutinis skaitymo laikas:

6 min.

Lietuviai pasaulio ekranuose (X): nuo Visatos pakraščių iki Vilkaviškio

„Žvaigždžių kelio“ pagrindiniai veikėjai – Spokas (akt. Leonardas Nimoy) ir kapitonas Kirkas (akt. Williamas Shatneris). Reklaminė 1968 m. nuotrauka. „Wikimedia Commons“ nuotrauka

Neseniai atnaujintame Lietuvos etnokosmologijos muziejuje, Molėtuose, yra keli stendai, skirti lietuvių kilmės astronautams / kosmonautams. Jų nėra tiek daug, kosmose pabuvo vos du.

Pirmasis – Aleksejus Jelisejevas (g. 1934 m.), kurio tėvas buvo Rusijoje gimęs lietuvis Stanislovas Kuraitis. Kuraičio pavarde turėjo būti žinomas ir šis kosmonautas, tačiau jam dar esant kūdikiu tėvas pateko į Stalino lagerius, Aleksejaus motina su juo išsiskyrė, o dėl ramybės ir pavardę į mergautinę susigrąžino.

Po 22-ejų metų tėvas buvo reabilituotas, paleistas į laisvę, tačiau į šeimą nebegrįžo. Į kosmosą Aleksejus Jelisejevas kilo tris kartus, pirmą kartą – su „Sojuz-5“ (1969), vėliau – su „Sojuz-8“ (1969) ir „Sojuz-10“ (1971). Iš viso kosmose jis praleido daugiau nei 214 valandų. Kelis kartus lankėsi Lietuvoje.

Antrasis – buvęs NASA astronautas Karolis Josephas Bo-Bobko (g. 1937 m.), kurio mama buvo JAV lietuvė, o senelio palaikai ilsisi Kėdainių rajone. Iš viso į kosmosą astronautas kilo tris kartus, su trimis skirtingais erdvėlaiviais: „Challenger“ (1983), „Discovery“ ir „Atlantis“ (abu 1985). Kosmose praleido 368 valandas. 2011-aisiais astronautas buvo atvykęs į Lietuvą, čia skaitė paskaitą, susitiko su tolimomis giminėmis.

Kosmonautu ruoštas būti ir lietuvis Rimantas Stankevičius (1944–1990), tačiau į kosmosą nepakilo – pasibaigus Šaltajam karui sovietų planuoti skrydžiai į kosmosą, kuriuose turėjo dalyvauti Rimantas, buvo nutraukti ar atidėti. Pats pilotas tragiškai žuvo Italijoje per aviacijos šventę, pilotuodamas lėktuvą „Su-27“. Jam taip pat skirta vietos etnokosmologijos muziejuje. Štai ir viskas!

Tiesa, regis, muziejui jau reikia praplėsti kolekciją. Mat nuo 2021-ųjų spalio 13-osios ją galima papildyti dar vienu su Lietuva susijusio ir kosmose pabuvusio žmogaus vardu. Tą dieną iš Vakarų Teksase (JAV) esančios pakilimo aikštelės į kosmosą pakilo multimilijardieriaus, „Amazon“ bendrovės įkūrėjo Jeffo Bezoso privačios aeronautikos ir astronautikos kompanijos „Blue Origin“ erdvėlaivis RSS „First Step“. Tai buvo antrasis erdvėlaivio skrydis su įgula. Kiek anksčiau įvykusiame pirmajame skrydyje dalyvavo pats Jeffas Bezosas, o tarp keturių antrojo skrydžio dalyvių išsiskyrė Kanadoje gimusio aktoriaus Williamo Shatnerio (g. 1931 m.) pavardė.

Raketai pakilus nuo žemės paviršiaus daugiau nei 100 kilometrų, virš vadinamosios Karmano linijos, kuri tarptautiniu mastu laikoma kosmoso riba, 90-ies metų sulaukęs aktorius tapo vyriausiu žmogumi, kada nors palikusiu Žemės atmosferą. Šį titulą aktorius paveržė iš aviatorės Wally Funk (g. 1939 m.), kuriai jis priklausė labai trumpai – vos tris mėnesius.

Aviatorė į kosmosą pakilo pirmuoju pilotuojamu kompanijos „Blue Origin“ skrydžiu 2021 m. liepą, kai jai buvo 82-eji. Ji rekordą paveldėjo iš profesionalaus JAV astronauto Johno Herschelio Glenno jaunesniojo (1921–2016). Jis buvo trečiasis į kosmosą pakilęs amerikietis ir pirmasis amerikietis, apskriejęs žemę (1962). 1998-aisiais, būdamas 77-erių, paskutinį kartą pakilo į kosmosą, vyriausio žmogaus kosmose rekordas jam priklausė 24-erius metus.

Williamas Shatneris – kapitonas Džeimsas Tiberijus Kirkas, originaliame „Žvaigždžių kelio“ seriale. Reklaminė fotografija, 1966–1969 m. „Wikimedia Commons“ nuotrauka

Wally Funk, Williamas Shatneris – tai tikri kosmoso turistai, vieni pirmųjų sparčiai augančios naujos industrijos dalyvių. W. Shatnerio skrydis užtruko viso labo 11-a minučių, tai nepalygintina su ilgomis Aleksejaus Jelisejevo ar Karolio Josepho Bo-Bobko valandomis, praleistomis kosmose, ten atliktais tyrimais ir sunkiu pasiruošimu, kurį jie turėjo pereiti prieš palikdami Žemę.

Tačiau W. Shatneris taip pat paliko svarbų pėdsaką kosmoso užkariavimo istorijoje. Jis daugiau nei 77-ias valandas pilotavo bene žymiausią pasaulio erdvėlaivį – „Enterprise“, mokslinės fantastikos franšizės „Žvaigždžių kelias“ (Star Trek, 1966) flagmaną. 1966–1969 m. atliko kapitono Džeimso Tiberijaus Kirko vaidmenį trijuose originalaus „Žvaigždžių kelio“ serialo sezonuose, jį pakartojo ir pirmuosiuose septyniuose franšizės kino filmuose (1979–1994).

„Žvaigždžių kelias“ vaikystėje įkvėpė ne vieną būsimą astronautą ar kosmoso industrijos darbuotoją, o serialo sėkmė ir patį W. Shatnerį priartino prie tikrų, o ne kinematografinių kosmoso tyrimo darbų. Dar 2014-aisiais aktorius buvo apdovanotas „NASA Distinguished Public Service“ medaliu – aukščiausiu NASA teikiamu apdovanojimu ne vyriausybės tarnautojams. Aktoriui jį skyrė už nuolatinę paramą NASA vykdomiems projektams ir kelių kartų įkvėpimą tirti nepažintas Visatos bei pasaulio paslaptis. Ne taip seniai, 2017-ųjų vasarą, Williamas Shatneris tyrinėjo ir Lietuvą, žinomas aktorius lankėsi net Vilkaviškyje!

W. Shatneris gimė 1931-aisiais Monrealyje, Kanadoje, konservatyvioje žydų šeimoje. Jo tėvas Josephas Shatneris buvo drabužių siuvėjas, mama Anna (mergautinė pavardė Garmaise) – namų šeimininkė. Tačiau visi W. Shatnerio seneliai buvo emigrantai iš Europos, seneliai iš tėvo pusės atvyko iš Austrijos–Vengrijos imperijos, o seneliai iš motinos pusės – iš Rusijos imperijos, dabartinės Lietuvos teritorijos.

Senelė Jeta Kan (Khaaaan!!! – taip, emigracijoje tapo Khan, kaip ir antrojo „Žvaigždžių kelio“ filmo herojus, pagimdęs nemirštančius memus) gimė Kudirkos Naumiestyje, o senelis Jakovas Garmus – Vilkaviškyje. Apie 1900-uosius, kai abu buvo dar nė dešimties metų nesulaukę vaikai, su tėvais emigravo iš Rusijos imperijos. Susipažino, susituokė ir šeimą kūrė jau užsienyje.

Dalis Garmų šeimos dar ilgai liko gyventi Vilkaviškyje, ir čia jiems visai neblogai sekėsi – vertėsi transportavimo verslu, jau 1938-aisiais turėjo telefoną. Įdomu ir tai, kad tolimais giminystės ryšiais W. Shatneris yra susijęs ir su dainininku Leonardu Cohenu (1934–2016), yra ketvirtos eilės jo pusbrolis. W. Shatnerio senelio Jakovo mama taip pat turėjo Cohen pavardę. L. Coheno proseneliai (iš tėvo pusės) ir vos kelerių metų sulaukęs senelis iš Lietuvos į Kanadą išvyko anksčiau nei W. Shatnero protėviai, 1871-aisiais. Tiesa, L. Coheno mama taip pat buvo gimusi Lietuvoje ir ją paliko tik 1927-aisiais.

Vargu ar W. Shatneris būtų aplankęs Lietuvą, jei ne darbas. Aktorius yra žinomas darboholikas, o jo karjeroje yra ne tik gausybė vaidmenų televizijoje bei kine, bet ir keletas įrašytų muzikos albumų (naujausias, autobiografinis „Bill“ pasirodė 2021 m. rugsėjį, o švenčių laikotarpiui rekomenduojame 2018-ųjų kalėdinį „Shatner Claus“), (bendra)autoriaus vardas keliolikos knygų viršeliuose, sėkminga arklių veislininkystės ir treniravimo ferma.

W. Shatneris – savotiškas modernus Renesanso žmogus, na ir kas, kad nemaža dalis jo kūrybos pasižymi lengvu „trash culture“ prieskoniu. Šiandien to kone tikimasi iš W. Shatnerio projektų, tai jo prekės ženklas, o W. Shatneris tikrai žino, kaip parduoti dalykus – net jo autobiografinių knygų puslapiai, pilni tikrų reklamų!

Tačiau taip buvo ne visuomet, karjeros pradžioje W. Shatneris vaidino rimtuose W. Shakespeare’o pastatymuose Kanadoje, atliko daug draminių vaidmenų televizijoje ir kine. Tiesa, ir tarp jų pasitaikydavo tikrų perliukų. Na, kad ir vaidmuo viename pirmųjų vaidybinių filmų esperanto kalba – siaubo filme „Incubus“ (rež. Leslie Stevensas, 1966), ar debiutinis poeziją ir muziką sujungęs albumas „The Transformed Man“ (1968), kuriame pateiktas „The Beatles“ dainos „Lucy in the Sky with Diamonds“ koveris, kai kurių kritikų įvardintas kaip baisiausias muzikos įrašų istorijoje.

Aktorius Williamas Shatneris. Reklaminė 1958 m. nuotrauka. „Wikimedia Commons“ nuotrauka
Aktorius Williamas Shatneris. Reklaminė 1958 m. nuotrauka. „Wikimedia Commons“ nuotrauka
Serialo „Žvaigždžių kelias“ pavadinimo titrai, 1966 m. „Wikimedia Commons“ nuotrauka
Erdvėlaivis USS „Enterprise“ iš originalaus „Žvaigždžių kelio“ serialo. „Wikimedia Commons“ nuotrauka
Ilja Jasvoinas, Vilkaviškis, Trumpoji g., apie 1910 m. Šiaulių „Aušros“ muziejaus eksponatas. Limis.lt nuotrauka
Nežinomas autorius, Vilkaviškio medinė sinagoga XX a. 3–4 deš. Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus eksponatas. Limis.lt nuotrauka
Nežinomas autorius, Lietuvos kariuomenė Vilkaviškyje 1918 m. Šiaulių „Aušros“ muziejaus eksponatas. Limis.lt nuotrauka

Kaip teigė pats W. Shatneris, jis visuomet bijojo daugiau nebegausiąs pasiūlymų vaidinti ar kurti. Todėl visiems pasiūlymams sakė stiprų „Taip!“ (žinoma, gerai pasiderėdamas dėl „Taip!“ kainos). Tai kartais nuvesdavo netikėčiausiais keliais. Galbūt šie keliai šiandien būtų seniai pamiršti, tačiau juos primena aktoriaus karjerą ir įvaizdį viešojoje erdvėje gerokai pakeitęs netikėtas serialo „Žvaigždžių kelias“ populiarumas. Gausybė atsiradusių serialo gerbėjų aktorių padarė ikona. Naują statusą ir neregėtą susidomėjimą aktorius priėmė su gera autoironijos doze.

Gal kitaip ir negalėjo būti, juk tuo metu, kai buvo filmuojamas ir transliuojamas originalus „Žvaigždžių kelio“ serialas, tai buvo tik eilinis darbas aktyvaus, bet į A lygio žvaigždes taip ir neprasimušusio aktoriaus karjeroje. Serialas tada perdėm nesudomino publikos, jo biudžetas nuolat mažintas, tad, po trijų sezonų nutraukus serialo kūrimą, pagrindinis aktorius greitai jį pamiršo.

Tačiau serialas bumerangu grįžo į gyvenimą, kai jo kopijos aštuntajame dešimtmetyje pradėtos pigiai pardavinėti retransliacijoms. Serialo gerbėjų daugėjo, ir jie vienijosi. 1972-ųjų sausį Niujorke įvykęs vienas pirmųjų serialo gerbėjų konventas sutraukė beveik 3000 žmonių, po dvejų metų, 1974-aisiais, dalyvių jau buvo 15 000, o dar 6000 liko už durų netilpę į salę! Na, o šiandien „Žvaigždžių kelias“ yra atskira industrijos šaka.

Nereikia nė sakyti, jog, kad ir pavėluota, serialo sėkmė gerokai padidino „Taip!“ skaičių ir kainą. „Taip!“ – keisčiausiam kada matytam Eltono Johno dainos „Rocket Man“ atlikimui; „Taip!“ – savo inkstų akmens pardavimui už 25 000 dolerių!; „Taip!“ – 90-mečio kelionei į kosmosą! Sąrašą galima tęsti ilgai. „Taip!“ 2017-aisiais W. Shatneris pasakė ir kelionei į Lietuvą.

Čia buvo filmuojama viena iš JAV kanalo NBC televizijos laidos „Geriau vėliau negu niekada“ (Better Late than Never, 2016–2018) antrojo sezono serijų. Laidos metu keturios pagyvenusios JAV žvaigždės – aktorius Henry Winkleris, boksininkas George’as Foremanas, amerikietiško futbolo žvaigždė Terry Bradshawas bei, žinoma, W. Shatneris – keliauja po įvairias pasaulio šalis ir jose patiria keisčiausių žiūrovų intelekto dažniausiai nevarginančių nuotykių.

Ne išimtis ir Lietuva – žvaigždės Rumšiškių liaudies buities muziejuje išbandė „senovės lietuvių gyvenimo būdą“, ieškojo vaiduoklių naktinėje Trakų pilyje, dalyvavo gražiausios ožkos rinkimuose, pateko į inscenizuotą Rusijos kariškių nelaisvę ir t. t. Tiesa, tarp tuštokų televizijos epizodų yra ir jautresnių momentų, pavyzdžiui, boksininko George’o Foremano susitikimas su lietuvių boksininko Jono Čepulio (1939–2015), su kuriuo jis susikovė dėl aukso 1968-ųjų vasaros olimpinėse žaidynėse Meksikoje, giminėmis.

Ištrūkęs iš įtempto filmavimosi televizijoje grafiko W. Shatneris kelioms valandoms atvyko ir į prosenelių gyventą Vilkaviškį. Su palyda vaikščiojo miesto gatvėmis, klausėsi istorijų apie praeitį, aplankė ir vietą, kur kadaise stovėjo gimtasis senelio namas. Tiesa, laidoje jokių epizodų iš Vilkaviškio nėra. Tačiau yra W. Shatnerio pasveikinimo prie Vilniaus rotušės kadrai. Juose Vilniaus meras įteikė W. Shatneriui simbolinį miesto raktą „nuo visų miesto durų“. Ir tai iš tiesų baugina. Mat žvelgdamas į beprotišką W. Shatnerio karjerą nenustebčiau, jei kada nors jis pasakytų „Taip!“ ir netikėtam apsilankymui kokio vilniečio svetainėje.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Svarbu!

Įsivaizduokite, vieną dieną Jus pasiekia tokia žinia –
dėl finansinių sunkumų „Bernardinai.lt“ stabdo savo veiklą.

Darome viską, kad taip neatsitiktų, bet mums reikia Jūsų pagalbos.
Paremkite dabar, kad galėtumėte skaityti „Bernardinai.lt“ ir rytoj.