2022 04 02
Vidutinis skaitymo laikas:
Lietuviškos praeities medžiotojas: buvusios FTB agento savo dovanotos kolekcijos paroda

Atidaręs naują parodą Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia kartu išpakuoti vieną didžiausių kada nors Lietuvai padovanotų muziejinių kolekcijų. Ją Jungtinėse Amerikos Valstijose daugiau nei pusę amžiaus kaupė išeivijos lietuvis Henry Lazarus Gaidis, ilgą laiką dirbęs FTB agentu, o laisvalaikiu medžiojęs lietuvišką praeitį. Naujajame arsenale atidaryta jo paroda „Išpakuojam!“.
Vertingiausia beveik toną sveriančios kolekcijos dalis yra karinės tematikos: tarp eksponatų yra vienintelio tarpukario Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ vėliava, taip pat ypač reti, pagal specialų užsakymą tarpukario Lietuvos kariuomenei gaminti ginklai su išgraviruotais Gediminaičių stulpais ir Lietuvos ginklų fondo žymenimis. Ne mažiau svarbi ir numizmatinė kolekcijos dalis, archyviniai ir rašytiniai šaltiniai, gausi ikonografinė medžiaga.
Vieno iš parodos kuratorių Tado Šėmos teigimu, dalis artefaktų į Lietuvą sugrįžo apkeliavę pasaulį – po šalies okupacijos ginklai buvo nacionalizuoti sovietų, į Ameriką pateko net iš Korėjos karo: „Henry Gaidis puikiai suprato, jog vyrai į karą išeina su ginklais, o sugrįžta su trofėjais – tą matė dar vaikystėje, savo tėvams priklausiusiuose baruose, kuriuos mėgo lankyti ir iš karo grįžę kariai, ir lietuvių emigrantai. Įvairiausius daiktus H. Gaidis su jais išmainydavo net ir į stiklą gėrimo.
Susidomėjimas kolekcionavimu augo, todėl ir pastangos tapo tikslingesnės: Henry nuolat sekdavo spaudą, kur rašoma apie kariškius, netgi mirusių karininkų nekrologus, kontaktuodavo su artimaisiais prašydamas perduoti jų asmeninius daiktus.“
Atsakingas ir kryptingas kolekcionavimas H. Gaidžiui leido išsaugoti labai svarbią Lietuvos istorijos dalį, o kolekcijos vertę didina tai, jog ji nėra nebyli – dalies eksponatų istorijos yra žinomos, taip pat žinoma ir kam jie priklausė.
Kolekcijos tyrimas taps lankytojo patirtimi
Kolekcija muziejų pasiekė dar 2020 m. pabaigoje, supakuota į daugiau nei 60 dėžių. Vien jos priėmimo ir aprašymo procedūros užtruko ilgiau nei metus, o rinkinius papildė beveik aštuoni tūkstančiai vertybių. Nors išsamesni kolekcijos tyrimai dar nepradėti, jau dabar aišku, kad reikšmingą dalį sudaro unikalūs eksponatai ir muziejuje iki šiol neturėta medžiaga. Kolekcijos vertė, skaičiuojant preliminariai, siekia daugiau nei 350 tūkst. eurų.
Muziejaus vadovė dr. Rūta Kačkutė teigia, kad būtent kolekcijos dydis nulėmė parodos formatą: „Sukūrėme pirmąją tokio pobūdžio eksperimentinę parodą. Atidarymui išeksponavome didžiąją dalį kolekcijos, kad stilizuotoje muziejinių saugyklų aplinkoje lankytojas padarytų savus atradimus. Tuo tarpu šalia įrengtame tyrėjo kabinete pirmus tris parodos mėnesius darbuosis neįprastam eksperimentui pasiryžę tyrėjai. Su jų pagalba lankytojas galės stebėti archyvuose ir saugyklose vykstantį procesą, sekti, kaip mokslininkai tiria ir atskleidžia muziejui padovanotos kolekcijos turinį, įdomiausi atradimai vėliau ir taps parodos dalimi.“
R. Kačkutė žada, kad kolekcijos tyrimo procesas, kurį galės stebėti ir lankytojai, bus vainikuotas keturiais naujais teminiais parodos pasakojimais. Taip bus prakalbinti H. Gaidžio kolekcijos eksponatai, jiems bus suteiktas platesnis kontekstas.
Dizaineris ir uniformų restauratorius Giedrius Paulauskas gilinsis į kolekcijoje esančias tarpukario Lietuvos kariuomenės uniformų detales, istorikas dr. Kęstutis Kilinskas analizuos karo laivo „Prezidentas Smetona“ kapitono Povilo Labanausko biografiją, istorikės Irena Mikuličienė ir dr. Ina Ėmužienė pažvelgs į karo ir emigracijos temą, lietuvių karo pabėgėlių istoriją, o istorikas Karolis Zikaras tyrinės Lietuvos kariuomenės ginklus ir lietuvišką simboliką. Kiekvieną tyrimą lydės ir jo rezultatų pristatymo renginys.
„Toks formatas leidžia į parodą žvelgti įvairiais aspektais – kviečia lankytojus betarpiškai tyrinėti H. Gaidžio kolekciją, atskleidžia jos mastą ir įvairovę, supažindina su mokslininkų tyrimais ir skirtingomis jų prieigomis, taip pat praskleidžia muziejininko darbą dažnai gaubiančią uždangą“, – pasakoja R. Kačkutė.
Paroda „Išpakuojam!“ veikia Lietuvos nacionalinio muziejaus Naujajame arsenale iki metų pabaigos. Bilietą į parodą įsigiję lankytojai galės sugrįžti į ją net keletą kartų ir taip tapti kolekcijos tyrimo proceso liudininkais.
Apie kolekcininką Henry Lazarų Gaidį
Henry Lazarus Gaidis – XX a. pradžios išeivių iš Lietuvos palikuonis, aktyvus JAV lietuvių bendruomenės narys, Baltimorės lietuvių namų-muziejaus kuratorius.
H. Gaidis gimė 1940 m. Baltimorėje. 1962 m. baigė Merilando universitetą, kur studijavo ekonomiką. Tais pačiais metais jis baigė JAV oro pajėgų karininkų kursus, vėliau Federalinio tyrimų biuro specialiųjų agentų akademiją. Visą gyvenimą dirbo FTB agentu, o išėjęs į pensiją – privačiu detektyvu.
Iki padovanodamas daugiau nei pusę amžiaus kauptą kolekciją Lietuvos nacionaliniam muziejui, H. Gaidis skyrė daug dėmesio jos sklaidai: savo rinkinį eksponavo Baltimorės lietuvių namuose-muziejuje, rengė parodas įvairiuose JAV miestuose, dalyvavo įvairiuose renginiuose, parodose.
Lietuvos nacionalinio muziejaus informacija
Naujausi

Jūrinės geologijos ekspertas: vandeniui ištekėjus Kachovkos tvenkinio vietoje liks 300 kilometrų ilgio dykuma

Ar sodinsime morkas šaknimis aukštyn? Piktnaudžiavimas dvasiniu autoritetu Bažnyčioje

Kaip pajusti džiaugsmą, jei esu nelaimingas?

Hunai prie vartų

„Baltijos malda“ Gedulo ir vilties dienai Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje

Po sėkmingos operacijos popiežiaus savijauta gera

Liūdna tendencija ne tik Lietuvoje, arba Kodėl mokiniai nemėgsta matematikos

Kardinolas P. Parolinas apie popiežiaus pasiuntinio misiją Kyjive

Ketvirtadienį – maldos minutė už taiką

Rašytoja S. Aleksijevič: „Putinas manęs nenustebino. O rusų žmonės stebina“

Kard. S. Tamkevičiaus pašaukimas (XX). Irtis prieš laikmečio purslotą srovę padėjo „ora et labora“
